VPSP būdai ir formos
VPSP būdai
Lietuvoje yra taikomi 2 VPSP būdai – valdžios ir privataus subjektų partnerystė (VžPP) ir koncesija. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra paklausos rizikos priskyrimas.
VžPP atveju statybos, turto tinkamumo ir paslaugų kokybės rizika yra perduodama privačiam subjektui, o paklausos riziką (pvz.: mokinių skaičius mokyklose, darbuotojų skaičius administraciniuose pastatuose, nuteistųjų skaičius laisvės atėmimo vietose ir t.t.) pasilieka viešasis subjektas. Šiuose projektuose privataus subjekto visas arba didesnę dalį pajamų sudaro viešojo subjekto mokėjimai.
Koncesijų atveju statybos, turto tinkamumo, paslaugų kokybės ir visa arba didesnė dalis paklausos rizikos (lankytojų skaičius sporto arenose, baseinuose, kempinguose, muziejuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, konferencijų centruose ir pan.) yra perduodama privačiam subjektui. Viešasis subjektas gali pasilikti tik nedidelę dalį paklausos rizikos, pvz.: nustatant kiek valandų per dieną savivaldybės mokiniai lankys baseiną arba kiek savivaldybės planuojamų renginių per metus vyks sporto ir koncertų arenoje.
VPSP formos
Be to, abu VPSP būdai (VžPP ir koncesijos) gali būti įgyvendinami 2 formomis – kaip sutartinė arba kaip institucinė partnerystė. Pagrindinis skirtumas tarp institucinės ir sutartinės partnerystės yra tas, kad institucinės partnerystės atveju viešasis subjektas su privačiu subjektu sukuria bendrą įmonę (uždarąją akcinę bendrovę) ir pasirašo ne tik VPSP sutartį, bet ir akcininkų sutartį.
| Rengiant ir įgyvendinant VPSP projektus privaloma vadovautis šiais pagrindiniais teisės aktais: |
|