Tai nėra finansavimo šaltinis, o tiesiog būdas, kaip įgyvendinamas projektas, išsprendžiama tam tikra problema.
ES fondų lėšos yra pats patraukliausias bet kuriai šaliai investicijų finansavimo šaltinis, nes tai pigiausi pinigai, kuriuos mes gauname tam tikrų ES bendrų politikų dėka. Kadangi tai 28 šalių mokesčių mokėtojų pinigai, jie labai griežtai administruojami, ir juos teks grąžinti, jei bus neteisingai panaudoti. Reikalavimai projektų kokybei taip pat aukšti.
Problema yra ta, kad būtent dėl to, kad tai yra sąlyginai pigūs resursai, projektų vykdytojai yra linkę prikurti kuo daugiau infrastruktūros ir turto, nepaisant vartotojų mažėjimo ir nuolat augančių naujos infrastruktūros eksploatavimo kaštų. Norima pilnai pasinaudoti visais galimais pinigais ir negalvojama kas vėliau mokės už viso sukurto turto palaikymą. Yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės pastatė ekonominės paskirties infrastruktūrą (sporto, turizmo, laisvalaikio pastatus), ir niekaip neranda privačių operatorių, nes verslas mato, kad objektai neturės paklausos ir lankytojų. VPSP atveju yra kitaip, nes sprendimas investuoti bus priimtas tik tuo atveju, jeigu yra finansinės galimybės išlaikyti turtą per visą jo naudojimo laikotarpį. Tai reiškia, kad reikia labai atsakingai įvertinti paklausą ir reikalingus pajėgumus, daug ko atsisakyti, nes reikės ilgam įsipareigoti privačiam partneriui.
Bet kokios investicijos našta tenka naudos gavėjui. Kai objektai ir paslaugos finansuojami iš biudžeto, ir vėliau išlaikomi iš biudžeto, mes visi prisiimame šią finansinę naštą. Kai už paslaugas turėtų sumokėti gavėjai, bet politikai nori palaikyti socialiai gražesnes (mažesnes) kainas, dalį naštos prisiima paslaugos gavėjai, o skirtumą tarp realios ir socialinės kainos – mes visi, nes skirtumas kompensuojamas iš biudžeto.
VžPP (valdžios ir privačios partnerystės) atvejais užsakovas ir pagrindinis mokėtojas yra viešasis subjektas, kuris teikia paslaugą (mokyklos, ligoninės, kalėjimai, administraciniai pastatai ir pan.) Paslauga vartotojams teikiama nemokamai, už ją moka visi mokesčių mokėtojai. Koncesijos atveju, užsakovas yra viešasis subjektas (užsakomos paslaugos: šildymas, elektros tiekimas, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir pan.). Už paslaugą moka paslaugos gavėjai (galutiniai vartotojai).
Jau pradedant planuoti investicijas arba paslaugų plėtra, turi būti aišku, kas yra atsakingas už paslaugą, kas valdo žemę, turtą, kas priima sprendimą dėl finansavimo. VPSP laikas ateis tik po to, kai bus nuspręstas kad investicija reikalinga ir naudinga, ir kas už ją atsakingas. Todėl net teoriškai neįmanoma situacija kad šeimininkas yra neaiškus. Deja būna situacijų kai šeimininkų yra daug ir jų interesai skiriasi, arba kad šeimininkas nesuinteresuotas projekto sėkmė. Tuomet geriau nepradėti VPSP, nes ji nebus sėkminga.