Dažnai užduodami klausimai

Tai nėra finansavimo šaltinis, o tiesiog būdas, kaip įgyvendinamas projektas, išsprendžiama tam tikra problema.

ES fondų lėšos yra pats patraukliausias  bet kuriai šaliai investicijų finansavimo šaltinis, nes tai pigiausi pinigai, kuriuos mes gauname tam tikrų ES bendrų politikų dėka. Kadangi tai 28 šalių mokesčių mokėtojų pinigai, jie labai griežtai administruojami, ir juos teks grąžinti, jei bus neteisingai panaudoti. Reikalavimai projektų kokybei taip pat aukšti.

Problema yra ta, kad būtent dėl to, kad tai yra sąlyginai pigūs resursai, projektų vykdytojai yra linkę prikurti kuo daugiau infrastruktūros ir turto, nepaisant vartotojų mažėjimo ir nuolat augančių naujos infrastruktūros eksploatavimo kaštų. Norima pilnai pasinaudoti visais galimais pinigais ir negalvojama kas vėliau mokės už viso sukurto turto palaikymą. Yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės pastatė ekonominės paskirties infrastruktūrą (sporto, turizmo, laisvalaikio pastatus), ir niekaip neranda privačių operatorių, nes verslas mato, kad objektai neturės paklausos ir lankytojų. VPSP atveju yra kitaip, nes sprendimas investuoti bus priimtas tik tuo atveju, jeigu yra finansinės galimybės išlaikyti turtą per visą jo naudojimo laikotarpį. Tai reiškia, kad reikia labai atsakingai įvertinti paklausą ir reikalingus pajėgumus, daug ko atsisakyti, nes reikės ilgam įsipareigoti privačiam partneriui.

 

Rengdama bei įgyvendindama VPSP projektus, institucija taip pat atsako už informacijos apie VPSP projektus teikimą LR Finansų ministerijai ir CPVA. Informacijos apie VPSP rengimo ir įgyvendinimo eigą teikimą reglamentuoja LR finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-489 patvirtintos taisyklės.

Taisyklių nustatyta tvarka VPSP projektą įgyvendinanti institucija teikia ataskaitas apie sprendimų priėmimą rengiant ir įgyvendinant VPSP projektus, apie sudarytas VPSP sutartis ir jų vykdymą bei atliktas kapitalo investicijas.

Teikiamos informacijos apimtis, forma bei terminai apibendrinti žemiau pateiktoje atmintinėje:

	I. ATASKAITA apie sprendimų priėmimą rengiant ir įgyvendinant VPSP projektus	II. ATASKAITA apie sudarytas VPSP sutartis ir jų vykdymą	III. ATASKAITA apie atliktas kapitalo investicijas 00000000000000000000000
KAS?	informacija apie sprendimą dėl VPSP projekto įgyvendinimo informacija apie privataus subjekto atrankos paskelbimą informacija apie privataus subjekto atrankos rezultatus informacija apie VPSP pasirašymą informacija apie sudarytą VPSP projekto finansavimo sutartį informacija apie VPSP sutarties keitimus informacija apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties pasibaigimą   + VPSP sutarties (jos priedų, keitimo) kopijos	bendra VPSP projekto vertė statybos darbų laikotarpis VPSP sutarties kapitalo investicijų dydis atliktų kapitalo investicijų dydis mokėjimai privačiam subjektui mokėjimai viešajam subjektui baudos privačiam subjektui   + VPSP sutarties įgyvendinimo metinių ataskaitų kopijos (jei tokias numatyta teikti) ir aiškinamasis raštas	VžPP sutarties kapitalo investicijų dydis turto sukūrimo darbų atlikimo laikotarpis atliktų kapitalo investicijų dydis
KAM?	CPVA el.p.: [email protected]	LR Finansų ministerijai el.p.: [email protected]	LR Finansų ministerijai el.p.: [email protected]
KADA?	per 5 d.d. nuo sprendimo priėmimo	kasmet iki sausio 31 d.	iki kiekvieno mėnesio 20 d.
KAIP?	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo

Bet kokios investicijos našta tenka naudos gavėjui. Kai objektai ir paslaugos finansuojami iš biudžeto, ir vėliau išlaikomi iš biudžeto, mes visi prisiimame šią finansinę naštą. Kai už paslaugas turėtų sumokėti gavėjai, bet politikai nori palaikyti socialiai gražesnes (mažesnes) kainas, dalį naštos prisiima paslaugos gavėjai, o skirtumą tarp realios ir socialinės kainos – mes visi, nes skirtumas kompensuojamas iš biudžeto.

VžPP (valdžios ir privačios partnerystės) atvejais užsakovas ir pagrindinis mokėtojas yra viešasis subjektas, kuris teikia paslaugą (mokyklos, ligoninės, kalėjimai, administraciniai pastatai ir pan.) Paslauga vartotojams teikiama nemokamai, už ją moka visi mokesčių mokėtojai. Koncesijos atveju, užsakovas yra viešasis subjektas (užsakomos paslaugos: šildymas, elektros tiekimas, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir pan.). Už paslaugą moka paslaugos gavėjai (galutiniai vartotojai).

VPSP projektai atsiranda kartais ir dėl privataus sektoriaus iniciatyvos, teisinis reglamentavimas leidžia privatiems subjektams inicijuoti VPSP projektus, bet tokia iniciatyva turi atitikti viešojo sektoriaus strateginių planų tikslams. Privatus subjektas gali pats parengti investicijų projektą, tačiau bus skelbiamas konkursas, kas įgyvendins šį projektą, ir nebūtinai idėjos ir projekto autorius jį laimės.

Jau pradedant planuoti investicijas arba paslaugų plėtra, turi būti aišku, kas yra atsakingas už paslaugą, kas valdo žemę, turtą, kas priima sprendimą dėl finansavimo. VPSP laikas ateis tik po to, kai bus nuspręstas kad investicija reikalinga ir naudinga, ir kas už ją atsakingas. Todėl net teoriškai neįmanoma situacija kad šeimininkas yra neaiškus. Deja būna situacijų kai šeimininkų yra daug ir jų interesai skiriasi, arba kad šeimininkas nesuinteresuotas projekto sėkmė. Tuomet geriau nepradėti VPSP, nes ji nebus sėkminga.