Infrastruktūros forume 2024 – diskusijos apie mažiau taršią ir klimatui atsparią infrastruktūrą
Daugelis šalių, net ir pažangiausios, planuodamos ir įgyvendindamos viešosios infrastruktūros projektus, susiduria su nemenkais iššūkiais – tiesiant kelius, statant tiltus, mokyklas ar ligonines, neretai stebimas išlaidų padidėjimas, vėlavimai, statybų metu siekiama naudoti medžiagas ir sprendimus, kurie būtų mažiau taršūs, o klimato kaitos akivaizdoje infrastruktūra turi tapti vis atsparesnė galimiems ekstremaliems reiškiniams.
Diskusijoms apie tai buvo skirti balandį Paryžiuje vykę 16-asis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir infrastruktūros vyresniųjų pareigūnų (SIP) tinklo susitikimas ir EBPO 2024 metų Infrastruktūros forumas. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) yra SIP tinklo narė nuo 2019 m.
SIP tinklo susitikime akcentuota, kad suplanuoti infrastruktūrą taip, jog ši būtų pastatyta už sutartyse nustatytą kainą, be didelių išlaidų viršijimo ir vėlavimų, yra pagrindinis kiekvienos vyriausybės tikslas. Tai daro įtaką tam, ar piliečiai pasitiki savo vyriausybėmis, padeda įsivertinti galimas išlaidas, susijusias su infrastruktūros spragomis ir jų panaikinimu, klimato kaita ir jos sąlygotu reikalingu padidintu infrastruktūros atsparumu ir kt.
„Net pažangiausios EBPO šalys vis dar susiduria su infrastruktūrai skirtų išlaidų augimu ir vėlavimais – nuo pat planavimo iki eksploatavimo etapų. Pavyzdžiui, Norvegija, turinti vieną iš sudėtingiausių pasaulyje infrastruktūros kokybės užtikrinimo metodų, vis dar susiduria su vidutiniu 40 proc. išlaidų išaugimu. Švedijos transporto administracija taip pat šiuo metu tiria išlaidų išaugimo priežastis“, –sako susitikime dalyvavusi CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė Neringa Pažūsienė.
2024 metų Infrastruktūros forume daugiausia dėmesio skirta viešosios infrastruktūros atsparumui klimato kaitai. Teigiama, kad tai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis bendrą šalies ekonominį ir socialinį atsparumą klimato kaitos rizikai.
„Intensyvėjant klimato kaitai, infrastruktūra neišvengiamai bus vis labiau veikiama klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų. Be piliečių saugumo rizikos infrastruktūros atsparumas klimato kaitai turi ir ekonominių pasekmių investuotojams, ir viešojo sektoriaus išlaidoms, infrastruktūrą remontuojant, atnaujinant, šalinant gedimus ir t. t.“ – forumo įžvalgomis dalinasi N. Pažūsienė.
Klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, nes ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip potvyniai, karščio bangos ar miškų gaisrai, vis sunkiau suvaldomi ir plačiau paplitę.
„Pabrėžiama, kaip svarbu spartinti perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir sušvelninti tiesioginį būsimą klimato kaitos poveikį. Tai aktualu visoms šalims, regionams ir miestams. Sakoma, kad infrastruktūra ateityje vaidins esminį vaidmenį ir išsaugant žmonių gyvenimo būdą klimato kaitos akivaizdoje“, – sako N. Pažūsienė.
Forume taip pat pristatyta ataskaita „Infrastruktūra atspariai ateičiai“, kurioje aprašomi žingsniai, kurių šalys gali imtis, siekdamos pagerinti savo infrastruktūros atsparumą klimato kaitai planuodamos ir finansuodamos infrastruktūrinius projektus. Ataskaitoje pateikiamos įžvalgos politikos formuotojams, norintiems įvertinti ir tobulinti infrastruktūros valdymo teisines, reguliavimo ir institucines sistemas.
