Mokėjimų pagal VPSP sutartis klasifikavimas ir planavimas biudžete: statistinio turto vertinimo reikšmė
Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartis viešojo subjekto mokamas metinis atlygis paprastai apima infrastruktūros sukūrimo, jos priežiūros, atnaujinimo ir remonto bei finansavimo sąnaudų padengimą. Planuojant biudžeto asignavimus, metinio mokėjimo dalys priskiriamos ekonominės klasifikacijos straipsniams pagal jų ekonominį turinį, nepriklausomai nuo to, ar su privačiu partneriu atsiskaitoma vienu mokėjimu. Todėl asignavimams planuoti svarbi ne tik bendra metinio atlygio suma, bet ir jos išskaidymas pagal mokėjimo paskirtį.
Nuo 2026 m. taikomoje Ekonominėje pajamų ir išlaidų klasifikacijoje (toliau – Klasifikacija) nustatyta, kad mokėjimai už pagal VPSP sutartis sukurtą turtą klasifikuojami atsižvelgiant į tai, ar turtas statistiškai priskiriamas valdžios sektoriaus balansui. Ši klasifikacija patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymo“ .
Mokėjimų už paslaugas ir turtą klasifikavimas
Klasifikacijoje nustatyta, kad mokėjimai už privataus subjekto pagal VPSP sutartį teikiamas paslaugas priskiriami kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms. Tam pačiam straipsniui priskiriami mokėjimai už sukurtą turtą, jeigu pagal statistinio vertinimo kriterijus jis nepriskiriamas valdžios sektoriaus balansui. Kai turtas statistiškai priskiriamas valdžios sektoriaus balansui, mokėjimams už jį taikomas pastatų ir statinių įsigijimo išlaidų straipsnis.
|
Mokėjimo dalis |
Ekonominės klasifikacijos straipsnis |
|
Mokėjimai už privataus subjekto pagal VPSP sutartį teikiamas paslaugas |
2.2.1.1.1.30 „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“ |
|
Mokėjimai už sukurtą turtą, statistiškai nepriskiriamą valdžios sektoriaus balansui |
2.2.1.1.1.30 „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“ |
|
Mokėjimai už sukurtą turtą, statistiškai priskiriamą valdžios sektoriaus balansui |
3.1.1.2 „Pastatų ir statinių įsigijimo išlaidos“, detalizuojant pagal turto rūšį |
Turto statistinis priskyrimas valdžios sektoriaus balansui nesudaro pagrindo visą metinį mokėjimą laikyti turto įsigijimo išlaidomis – atlygis už paslaugas turi būti atskirtas nuo mokėjimų už turto sukūrimą. Šis atskyrimas turi būti pagrįstas VPSP sutartyje nustatyta mokėjimų struktūra.
Statistinis turto vertinimas ir jo reikšmė
Turto priskyrimas valdžios sektoriaus balansui vertinamas pagal nacionalinių sąskaitų – šalies ekonomikos statistikos sistemos – taisykles, taikomas ir valdžios sektoriaus deficitui bei skolai apskaičiuoti. Šis vertinimas skiriasi nuo turto registravimo įstaigos finansinėje apskaitoje ir nepriklauso vien nuo teisinės nuosavybės. Todėl vien turto pripažinimo įstaigos finansinėje apskaitoje nepakanka jo statistiniam priskyrimui nustatyti.
VPSP sutarties statistinį vertinimą atlieka Valstybės duomenų agentūra vadovaudamasi VPSP statistinio vertinimo vadovu[1]. Atliekant vertinimą analizuojamas VPSP sutartyje nustatytas rizikų ir ekonominės naudos paskirstymas tarp viešojo ir privataus partnerių. Statistinio vertinimo rezultatas nustato, ar pagal VPSP sutartį sukurtas turtas priskiriamas valdžios sektoriaus balansui. Nuo šio priskyrimo priklauso, kaip nacionalinėse sąskaitose registruojamos su VPSP projektu susijusios investicijos ir įsipareigojimai bei kaip jie veikia valdžios sektoriaus deficito ir skolos rodiklius.
Poveikis valstybės ir / ar savivaldybės biudžeto deficitui, skolai ir būsimiems biudžetams
Ekonominė biudžeto klasifikacija naudojama asignavimams planuoti, mokėjimams vykdyti ir biudžeto vykdymo duomenims pateikti. Projekto poveikis valdžios sektoriaus deficitui ir skolai vertinamas pagal Europos sąskaitų sistemos (ESS 2010) ir ją aiškinančias Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) metodines nuostatas. Taigi biudžeto išlaidų klasifikavimas ir VPSP sutarties statistinis vertinimas yra susiję, tačiau atlieka skirtingas funkcijas: pasirinktas biudžeto straipsnis pats savaime nenustato VPSP sutarties statistinio statuso ar jo poveikio valstybės arba savivaldybės deficitui ir skolai.
Nepriklausomai nuo statistinio turto priskyrimo, planuojant biudžetą reikia įvertinti viso VPSP sutarties laikotarpio mokėjimus. Turto nepriskyrimas valdžios sektoriaus balansui nepanaikina viešojo subjekto sutartinių mokėjimo įsipareigojimų ir jų poveikio būsimiems biudžetams. Tam naudojamas metinių mokėjimų grafikas ir vertinamas galimas jų kitimas dėl VPSP sutartyje nustatyto indeksavimo. Prognozėse svarbu aiškiai nurodyti taikomas indeksavimo prielaidas, kad būtų galima įvertinti ne tik numatomą asignavimų poreikį, bet ir jo kitimo riziką. Keičiant VPSP sutarties sąlygas svarbu peržiūrėti mokėjimų prognozes ir įvertinti, ar pakeitimai turi įtakos turto statistiniam priskyrimui bei atskirų mokėjimo dalių klasifikavimui biudžete. Šie aspektai turėtų būti vertinami kartu, kad VPSP sutarties pakeitimų finansinės pasekmės būtų nuosekliai atspindėtos tiek mokėjimų prognozėse, tiek planuojant asignavimus.
Taigi, planuojant mokėjimus pagal VPSP sutartis, svarbu susieti tris tarpusavyje susijusius elementus: sutarties sąlygas atitinkantį statistinį turto vertinimą, mokėjimo dalių klasifikavimą pagal jų ekonominį turinį ir viso VPSP sutarties laikotarpio finansinių įsipareigojimų prognozę. Tai leidžia pagrįsti asignavimų poreikį ir įvertinti ilgalaikę VPSP sutarties finansinę naštą valstybės arba savivaldybės biudžetui, įskaitant galimą mokėjimų didėjimą dėl indeksavimo ar VPSP sutarties pakeitimų.
[1] Eurostato ir Europos investicijų banko Europos VPSP ekspertizės centro (EPEC) 2016 m. parengtas VPSP statistinio vertinimo vadovas (A Guide to the Statistical Treatment of PPPs), skelbiamas VPSP Lietuva svetainėje.
