Bet kokios investicijos našta tenka naudos gavėjui. Kai objektai ir paslaugos finansuojami iš biudžeto, ir vėliau išlaikomi iš biudžeto, mes visi prisiimame šią finansinę naštą. Kai už paslaugas turėtų sumokėti gavėjai, bet politikai nori palaikyti socialiai gražesnes (mažesnes) kainas, dalį naštos prisiima paslaugos gavėjai, o skirtumą tarp realios ir socialinės kainos – mes visi, nes skirtumas kompensuojamas iš biudžeto.
VžPP (valdžios ir privačios partnerystės) atvejais užsakovas ir pagrindinis mokėtojas yra viešasis subjektas, kuris teikia paslaugą (mokyklos, ligoninės, kalėjimai, administraciniai pastatai ir pan.) Paslauga vartotojams teikiama nemokamai, už ją moka visi mokesčių mokėtojai. Koncesijos atveju, užsakovas yra viešasis subjektas (užsakomos paslaugos: šildymas, elektros tiekimas, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir pan.). Už paslaugą moka paslaugos gavėjai (galutiniai vartotojai).
Jau pradedant planuoti investicijas arba paslaugų plėtra, turi būti aišku, kas yra atsakingas už paslaugą, kas valdo žemę, turtą, kas priima sprendimą dėl finansavimo. VPSP laikas ateis tik po to, kai bus nuspręstas kad investicija reikalinga ir naudinga, ir kas už ją atsakingas. Todėl net teoriškai neįmanoma situacija kad šeimininkas yra neaiškus. Deja būna situacijų kai šeimininkų yra daug ir jų interesai skiriasi, arba kad šeimininkas nesuinteresuotas projekto sėkmė. Tuomet geriau nepradėti VPSP, nes ji nebus sėkminga.