Dažnai užduodami klausimai

Sukuriama naudos apimtis (įverčio dalis) priklauso nuo to, kokios būklės bendrojo ugdymo įstaiga buvo iki projekto ir kokios būklės tikimasi pasibaigus projektui. Ši dalis (koeficientas) turėtų būti nustatoma taikant pridedamą skaičiuoklę.

Rengiant investicijų projektą (toliau – IP) svarbu identifikuoti sprendžiamas problemas ir nusistatyti kokio poveikio siekiama įgyvendinus projektą. Atsižvelgiant į projekto pobūdį ir specifiką nustatoma kokiam pagrindiniam ekonominiam veiklos sektoriui priklauso planuojamas įgyvendinti projektas bei kokią naudą sukurs visuomenei. Tam tikrais atvejais, IP gali generuoti ir papildomas naudas iš kitų ekonominių veiklos sektorių, tačiau svarbu tai, kad skaičiavimuose taikant visus aktualius ir projekto specifiką atitinkančius komponentus vienas kito nedubliuotų, t. y nauda nebūtų pervertinta.

Pavyzdys:

Planuojamu įgyvendinti maisto atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo projektu siekiama prisidėti prie aplinkoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir, siekiant įvertinti jo socialinę-ekonominę naudą, kaip pagrindinė aplinkos apsaugos sektoriuje pasirenkama nauda – CO2 emisijos sumažėjimas. Siekiant numatytų rezultatų, projekte planuojama ne tik modernizuoti šiuo metu naudojamą infrastruktūrą, bet ir didinti paslaugos vykdymo apimtis, sukuriant papildomus infrastruktūros pajėgumus. Todėl vertinant projekto naudą, kartu gali būti vertinama ir sukurtų naujų darbo vietų ekonominė nauda, pasirenkant „Viešoji infrastruktūra verslui“ komponentą – vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė. Skaičiuojant naudą šiuo komponentu tikslinga taikyti vidutinę atliekų surinkimo ir perdirbimo sektoriuje vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės įverčio reikšmę. Tačiau, jeigu nėra duomenų, siekiant išvengti naudos pervertinimo, vieno darbuotojo kuriama pridėtinė vertė šiame sektoriuje gali būti apskaičiuojama IP rengimo metodikos 6 priede nurodytas įverčio reikšmes koreguojant ne didesniu nei 0,606 korekcijos koeficientu. Šis koeficientas yra apskaičiuotas kaip darbo našumo santykinis skirtumas tarp pramonės ūkio šakų, kuriems priklauso sektoriai: „B. KASYBA IR KARJERŲ EKSPLOATAVIMAS“, „C. APDIRBAMOJI GAMYBA“, „D. ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS“, „E. VANDENS TIEKIMAS NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS IR REGENERAVIMAS“, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių. Šiuo komponentu vertinamą naudą galima skaičiuoti tik naujai sukuriamoms darbo vietoms. Atkreipiame dėmesį, kad ekonominės naudos komponentais skaičiuojama nauda turi būti tiesiogiai susijusi su projekto rezultato rodikliais, todėl projektui pagrįsti naudojant komponentą „Vieno darbuotojo kuriama pridėtinė vertė“, projekto rezultato rodikliuose turi būti numatytas atitinkamas darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui skaičiuojama nauda, skaičius.

Šie komponentai taikyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektuose, kai norima įvertinti naudą, sukuriamą prie centralizuotos vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastuktūros prijungiant naujus vartotojus. Minėtieji komponentai naudojami skaičiuojant ekonominę naudą išvengtų sąnaudų metodu, t. y. iš nurodytų įverčių reikšmių turi būti atimamos planuojamos centralizuoto vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo kainos be PVM, padaugintos iš atitinkamų konversijos koeficientų. Centralizuotam vandens tiekimui taikytinas medžiagų ir žaliavų konversijos koeficientas (0,977), nuotekų tvarkymui – standartinis konversijos koeficientas (0,998).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu KK apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 2019/8-1, padidėjusio geriamojo vandens tiekimo paslaugos prieinamumo ir padidėjusio nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumo komponentų įverčių taikymo aprašymas turi būti patikslintas, t. y. ekonominė nauda turi būti ne prilyginama geriamojo vandens pasigaminimo savikainai, o vertinama kaip kainų skirtumas tarp savikainos ir kainos, nustatytos centralizuotos paslaugos teikėjo, tikslinamas žemiau minėtoje metodikoje pateikiamas pavyzdys.

13 intarpas. Komponento įverčio taikymas padidėjusiam vandens tiekimo paslaugos prieinamumo ekonominei naudai įvertinti.

Tarkime, projekto metu prie centralizuoto vandens tiekimo sistemos numatoma prijungti 2 300 gyventojų, kurie visi gyvena individualiuose namuose.

Visi šie gyventojai šiuo metu naudojasi vandens šuliniais arba gręžiniais. Konkrečiai, 30 proc. potencialių naujų vartotojų naudojasi asmeniniais vandens šuliniais, o 70 proc. – gręžiniais. Todėl visi šie gyventojai yra laikomi potencialiais naujais centralizuoto vandens tiekimo sistemos vartotojais.

Kadangi vidutinis namų ūkio dydis yra 2,17 asmenų, naujų numatomų prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo sistemos namų ūkių skaičius yra lygus 1 060.

Atsižvelgiant į gyventojų, naudojančių vandens šulinius ir gręžinius, procentinę dalį, atitinkamai 30 proc. ir 70 proc., vandens šulinį naudojančių namų ūkių skaičius yra 318, o gręžinį – 742.

318 namų ūkių taikytina 1,22 Eur/m3 naudos įverčio reikšmė. Tuo tarpu 1,39 Eur/ m3 įverčio reikšmė yra taikytina 742 namų ūkiams, turintiems gręžinį. (Pastaba: šios pasiryžimo sumokėti reikšmės taikomos atsižvelgiant į daromą prielaidą, kad visi nauji potencialūs vartotojai šiuo metu turi asmeninį vandens šulinį arba gręžinį. Jei taip nėra, turėtų būti taikomos kitos pasiryžimo sumokėti reikšmės, atspindinčios ne tik eksploatacijos bei priežiūros, bet ir įrengimo sąnaudas.)

Tarkime, numatoma vandens tiekimo kaina naujiems vartotojams yra lygi 0,45 EUR/m³ be PVM. Taikytinas konversijos koeficientas lygus 0,977.

Vadinasi, bendra metinė ekonominė nauda yra:

(318 * 128 m³ * (1,22 Eur / m³ – 0,45 Eur / m³ * 0,977)) + (742 * 128 m³ * (1,39 Eur / m³  – 0,45 Eur / m³ * 0,977)) = 122 023,81 Eur.

PAPILDYMAS: Tais atvejais, kai vandens tiekimo kaina skaičiuojama taikant įkainį už sunaudotą vandens kubinį metrą ir fiksuotą mėnesio ar metinį mokestį, šis mokestis taip pat turi būti įskaičiuotas į bendrą vandens tiekimo kainą.

Tarkime, galioja tos pačios ankstesnio pavyzdžio sąlygos, tačiau vartotojai mokės ne tik 0,45 EUR/ m³, bet ir 1 EUR/mėn. fiksuotą mokestį. Taikytinas konversijos koeficientas lygus 0,977. Bendra metinė ekonominė nauda šiuo atveju yra:

(318 * 128 m³ * (1,22 Eur / m³ – 0,45 Eur / m³ * 0,977)) + (742 * 128 m³ * (1,39 Eur / m³  – 0,45 Eur / m³ * 0,977)) – 1060 * 1 * 12 * 0,977  = 109 596,4 Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad potencialų abonementų (namų ūkių) skaičius turi būti nustatomas pagal faktinį namų ūkių skaičių. Skaičiuoti šį skaičių kaip yra pavyzdyje (remiantis vidutinių žmonių skaičiumi viename namų ūkyje prielaida) galima tik tuomet, kai faktinė informacija neprieinama.

Svarbu! Pateiktas pavyzdžiai iliustruoja tik naudos komponento skaičiavimo/taikymo principą. Šie pavyzdžiai negali būti be pagrindimo taikomi projekto socialinei-ekonominei naudai apskaičiuoti.

Siekiant įvertinti naudą atsirandančią dėl investicijų į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas. Projekto nauda apskaičiuojama kaip skirtumas tarp rinkoje teikiamos apgyvendinimo paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Naudą siūlome skaičiuoti vadovaujantis SNA Metodikoje aprašytu socialinės apsaugos sektoriaus naudos komponentu „Pagerintos socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės apsirūpinti būstu“. Tiesa, bendrabučių modernizavimo ir/ar plėtros atveju siūlomo taikyti naudos komponento taikymas nėra tapatus. Vertinant projektų, kuriuose investuojama į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą, sukuriamą naudą, svarbu atsižvelgti į tai kiek ir kokių bendrabučių planuojama įrengti/modernizuoti (svarbu įsivertinti bendrabučio plotą bei asmenų skaičių, kuris planuojama gyvens bendrabutyje). Pavyzdžiui, modernizuojamas bendrabutis, kuriame yra 1 kambario 5 dviviečiai kambariai po 25 kv. m. Tarkime, atlikus rinkos analizę nustatyta, kad 1 kambario 25 kv. m. dydžio buto nuoma panašioje vietoje kaip bendrabutis – 250 Eur per mėn., tuo tarpu bendrabutyje dvivietis kambarys kainuoja 100 Eur (50 Eur / asmeniui). Atitinkamai dėl projekto atsirandanti nauda apskaičiuojama taip: Socialinė ekonominė nauda = (250 – 100) * 5 kambariai * 12 mėn. = 9000 Eur / metus.

KK apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodikoje pateikiama keletas variantų, kaip galima apskaičiuoti išorinę socialinę-ekonominę naudą, įgyvendinant projektus neformaliojo švietimo srityje. Visi jie gali būti naudojami, tačiau šiuo atsakymu, iki kol nėra išleista patikslinta/papildyta šios metodikos versija, norime papildyti esamoje metodikoje pateiktus aiškinimus, susijusius su minėtos naudos vertinimu, tais atvejais, kai rinkoje egzistuoja brangesnės tos pačios neformaliojo ugdymo paslaugos, kuriai pagerinti planuojamas įgyvendinti IP, alternatyva. Šiuo atveju taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas, naudą apskaičiuojant kaip skirtumą tarp rinkoje teikiamos paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Pvz., jei rinkoje atitinkamos neformaliojo švietimo paslaugos kaina asmeniui 50 Eur per mėnesį, viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, įgyvendinus IP, yra 20 Eur, tuomet skaičiuojama nauda vienam asmeniui siekia 30 Eur per mėnesį (=50 – 20). Šis vertinimo metodas gali būti taikomas ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų teikimo atveju.

Pateiktas klausimas leidžia suprasti, jog planuojama vykdyti pastato konversiją, kurios galutinis rezultatas - komercinių paslaugų teikimas rinkai, t. y. rekonstruojamas pastatas, kuriame išnuomojamos patalpos, skirtos komercinių paslaugų teikimui. Šiuo atveju išorinė socialinė ekonominė nauda pasireiškia tuo, jog kuriamos darbo vietos privačiame sektoriuje, kurios kuria pridėtinę vertę. Šiai naudai vertinti, sektoriuje „Viešoji infrastruktūra verslui“ pateikiami komponento „Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“ įverčiai. Atsižvelgiant į tai, jog pateikiami įverčiai apskaičiuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančioms veikloms, siekiant išvengti naudos pervertinimo, skaičiuojant darbuotojo kuriamą pridėtinę vertę mažą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (kaip yra šiuo atveju) nurodytos reikšmės turi būti koreguojamos ne didesniu nei 0,168 korekcijos koeficientu. Šis koeficientas yra apskaičiuotas kaip darbo našumo santykinis skirtumas tarp sektoriaus „S. Kita aptarnavimo veikla“ ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių. Skaičiuojant naudą svarbu atkreipti dėmesį, jog minėtas komponentas taikomas tik naujai sukuriamoms darbo vietoms, t. y. vietoms, kurios nebuvo perkeltos į rekonstruotą infrastruktūrą iš kitur. Todėl atlikta potencialių infrastruktūros naudotojų analizė turėtų išskirti, kokia dalis darbo vietų bus sukurta išskirtinai dėl analizuojamo objekto, o kokia būtų sukurta ar šiuo metu veikia kitur ir nesant projekto (nesant informacijos turėtų būti daroma konservatyvi prielaida, kad ne mažiau 80 proc. darbo vietų būtų sukurta ir be projekto, t. y. tik penktadalis kuriamų vietų priskiriama kaip naujai sukurtos darbo vietos).

Steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus galima nauda projekte pasireiškia dėl to, kad asmenims, besinaudojantiems nakvynės namų paslaugomis, nereikia mokėti už savo būstą (t. y. išvengtos būsto nuomos sąnaudos). Socialinės apsaugos sektoriuje naudojamas naudos komponentas „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Tuo tarpu apnakvindinimo paslaugoms toks įvertis pagal savo prasmę negali būti pritaikomas. Dėl šios priežasties ekonominės naudos įvertis „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus turi būti paskaičiuotas individualiai. Skaičiuojant naudą „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ nakvynės namams reikia žinoti: 1) pigiausios galimo analogiško būsto vieno kv. m. vid. rinkos nuomos kainą per mėn. (naudojami ilgalaikės nuomos duomenys), 2) apnakvindinimo paslaugai naudojamo nakvynės namų naudingąjį plotą (jei apnakvindinimo paslaugai teikti naudojamas ne visas naudingas nakvynės namų pastato plotas, skaičiavimuose naudojamas nakvynės namų pastato plotas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į apnakvindinimo paslaugai naudojamą nakvynės namų naudingąjį pastato plotą), 3) vid. metinį nakvynės namų užimtumą (proc.).

• Tuomet socialinė (ekonominė) projekto nauda (metams) apskaičiuojama pagal šią formulę: (Vid. 1 kv. m. nuomos kaina mėn.) * 12 mėn. * apnakvindinimo paslaugai naudojamas nakvynės namų naudingasis plotas * vid. metinis nakvynės namų užimtumas

Kuriant naują atliekų surinkimo aikštelę, didėja jų tinklas, todėl gyventojai turi daugiau galimybių pasirinkti, kurioje aikštelėje mesti atliekas. Būtų racionalu teigti, jog gyventojai pirmenybę teikia toms aikštelėms, kurios yra arčiausiai jų gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje susidaro atliekos. Atsiradus naujai aikštelei, bent daliai gyventojų sutrumpėja atstumas iki vietos, kurioje galima išmesti atliekas, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo (kitai daliai jis gali padidėti). Trumpesnis atstumas reikalingas nuvykti iki aikštelės sąlygoja ir trumpesnį šiai veiklai atlikti sugaištamą laiką. Kadangi gyventojai gali šį laiką panaudoti alternatyviai veiklai, sutaupytas laikas yra nauda, kurią racionalu vertinti, rengiant atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros projektus.

Žemiau pateiktas naudos apskaičiavimo pavyzdys:

Jei namų ūkis atliekas išmeta kartą per dieną, sutaupytas laikas, priklausantis nuo sutrumpėjusio atstumo iki atliekų surinkimo vietos, apskaičiuotas lentelėje.

Lentelė: Laiko sutaupymai mažinant atstumą iki atliekų surinkimo vietos.

Jei atliekamos išvežamos automobiliu, tuomet sutaupomas laikomas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į automobiliu nuvažiuojamą atstumą (pirmyn ir atgal) ir vidutinį važiavimo greitį. 

Socialinės globos paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo atvejais taikytini naudos komponentai: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” ir „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda”. Šių komponentų naudojimas investicijų projektuose grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Atitinkamai yra pagrįstų argumentų teigti, jog asmenys grįžę į darbo rinką patiria naudą, susijusia su pagerėjusia sveikata.

Naudos komponentas „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda” taikomas naudai vertinti tik tuomet, kai didinamas vietų socialinės globos namuose skaičius, t. y. didinamas socialinės globos namų paslaugų prieinamumas. Komponentas apskaičiuojamas tokiu būdu: skaičius asmenų, kurie dėl projekto įgyvendinimo naujai gauna socialinės globos namų paslaugas, dauginamas iš komponento įverčio. Pvz., įkuriant senyvo amžiaus asmenims globos namus, kuriuose planuojamos 10 naujų vietų, nauda 2016 m. apskaičiuojama taip: 10*277=2 770 Eur. Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.

Naudos komponento „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” taikymas priklauso nuo to, ar yra kuriamos naujos socialinės globos vietos, ar tik pagerinama jose teikiamų paslaugų kokybė, bei nuo to, kokios rūšies: dienos ar ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos teikiamos.

Kuriant naujas dienos socialinės globos vietas, galima nagrinėti asmenų, kurie iki projekto įgyvendinimo prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį, ir, jį įgyvendinus, gali grįžti į darbo rinką ir uždirbti bent minimalų darbo užmokestį, išvengtas sąnaudas, kurios 2016 m. lygios minimaliam mėnesiniam bruto atlyginimui (įskaitant darbdavio mokamus „Sodros“ mokesčius) 459 Eur. („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)). Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.

Kuriant naujas ilgalaikės (trumpalaikės) globos vietas, nauda gali būti skaičiuojama, įvertinant išvengtas privačių senelių globos namų išlaidas, kurios būtų patiriamos jei paslaugos būtų perkamos rinkoje. CPVA ekspertų apklausa parodė, jog tokios paslaugos vienam asmeniui per mėnesį rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 650 eurų (2016 m.) („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)).

Vieno ar kito naudos komponento įverčio taikymas visais atvejais priklauso nuo to, ar teikiamos tik dienos socialinės paslaugos („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)), kurių metų globos paslaugas gaunantis asmuo kiekvieną dieną atvyksta į globos įstaigą ir vakare grįžta namo, ar teikiama visa kompleksinė globos paslauga („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)), kurios metu globą gaunantis asmuo gyvena globos įstaigoje.

Kiekvienu atveju, skaičiuojant taikytiną įverčio reikšmę, turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai) – jis tiesiogiai mažina asmenų gaunamą socialinę-ekonominę naudą tokia pačia suma, koks yra mokesčio, paslaugos gavėjo tiesiogiai mokamo už gaunamas paslaugas, dydis.

Pvz.: Įkuriami globos namai, kuriuose paslaugos bus teikiamos 10 asmenų, kurių kiekvienas už paslaugas tiesiogiai mokės po 350 Eur per mėnesį, tuomet metinė (2016 m.) nauda, vertinama komponentu „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” visiems asmenims apskaičiuojama taip:

10 asmenų *12 mėn*(459-350)=13 080 Eur (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos), jei paslaugos bus naudojamasi per diena tik 4 val., tuomet nauda lygi 0,5*13 080=6 540 Eur.

Arba

10 asmenų *12 mėn *(650-350)=36 000 (išvengtos privačių globos namų išlaidos - jeigu teikiamos kompleksinės paslaugos)

Gerinant paslaugų kokybę ir nekuriant naujų globos vietų, išvengtas darbo užmokesčio sąnaudas vertinti nebūtų tikslinga, todėl taikytinas tik vienas naudos komponentas, atspindintis išvengtas privačių globos namų išlaidas. Papildomai tokio tipo projektuose, reikia įvertinti, kokia dalis paslaugos bus pagerinta iki privačių globos namų teikiamų paslaugų lygio. Šis dalis apskaičiuojama kaip santykis tarp sutvarkytos infrastruktūros ir visos infrastruktūros, kuria naudojasi globos paslaugas gaunantys asmenys, arba kaip laiko dalis, kurį praleidžia globos paslaugą gaunantys asmenys sutvarkytoje infrastruktūroje, lyginant su visu laiku praleidžiamu globos įstaigoje. Be to, kaip ir naujų globos vietų kūrimo atveju turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai).

Pvz. Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), ir bus atnaujinti 3 kambariai ir sutvarkoma dalis bendro naudojimo patalpų, kurie bendrai sudaro 50 proc. pastato naudingojo ploto, nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,5 (sutvarkyta infrastruktūros dalis)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=18 000 Eur.

Pvz., Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), sutvarkoma valgykla, kuriose globotiniai praleidžia 20 proc. paros laiko. Tuomet nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,2 (paros laiko = 4,8 val.)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=7 200 Eur.

Bakalauro laipsnio įgijimo atveju taikykite 40 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas. Magistro laipsnio įgijimo atveju taikykite 15 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas bakalauro laipsnis. Magistro laipsnio įgijimo atveju (vientisos studijos) taikykite 55 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas.

Švietimo sektoriaus projektuose naudai vertinti naudojamų komponentų: „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“, „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ ir „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas”, pateiktos įverčių reikšmės apskaičiuotos darant prielaidą, jog įgyvendinant projektus yra sukuriamos galimybės teikti paslaugą vartotojams, kurie iki tol paslauga apskritai nesinaudojo, t. y. kiekvienam papildomai dėl IP įgyvendinimo atsiradusiam paslaugos vartotojui priskiriama visa atitinkamu komponentu vertinama įverčio reikšmė. Todėl projektuose, kuriuose sutvarkoma tik dalis infrastruktūros, o paslaugos vartotojų skaičius išlieka tas pats, minėtas visos įverčio reikšmės taikymas nebūtų teisingas. Tokiu atveju ji turi būti koreguojama koeficientu, kurio reikšmė apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokią švietimo paslaugos apimties dalį pagerins planuojamos investicijos. Toliau yra pateikiama keletą pavyzdžių. Aukštasis mokslas Įgyvendinant projektą, universitete planuojama atnaujinti ir modernizuoti laboratoriją, kuri chemijos technologijų bakalauro studijų programoje leis užtikrinti šių dienų poreikius 4 iš 40 studijų modelių (24 iš 240 ECTS), kuriuos studentai turi išklausyti, norėdami gauti bakalauro diplomą. Atitinkamai komponento „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas” įverčio reikšmė turi būti koreguojama koeficientu 24/240 = 0,1. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Konversijos koeficientų bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika, siekiant įvertinti šiuo komponentu naudą bakalauro (magistro) studijų studentams, nustatytos įverčių reikšmės, nustatytos doktorantūros studijas baigusiems asmenims, turi būti papildomai sumažintos 70 proc., t. y. koreguojamos koeficientu 0,3. Galutinė vienam naudą gausiančiam studentui vienų metų įverčio reikšmė apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė, taikoma doktorantams] x 0,3 x 0,1 Mokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, mokykloje planuojama atnaujinti fizikos ir chemijos kabinetus. Jei tarkim kiekvienas mokyklos mokinys juose mokosi vidutiniškai 4 pamokose iš 30 turimų per savaitę, tuomet, įgyvendinus projektą, bus pagerinta 4/30 = 0,133 viso jo gaunamų ugdymo paslaugų mokykloje dalis. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,133. Ikimokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, planuojama darželyje atnaujinti vidaus patalpas ir įsigyti priemonių, skirtų ugdymui, dėl ko ugdymo proceso kokybė reikšmingai pagerės. Naudodamiesi sukurta infrastruktūra vaikai vidutiniškai praleis 70 proc. savo darželyje laiko. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,7. Atkreipiame dėmesį, jog projektuose darbai tokie kaip langų keitimas, sienų apšiltinimas, stogo atnaujinimas ir pan. patys savaime nesukuria prielaidų pasireikšti naudoms vertinamoms minėtais švietimo sektoriaus komponentais – jų sąlygojama nauda vertinama energetikos sektoriaus įverčiais.

Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.

Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.

Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):

1. Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;
2. Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.
3. http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1
4. Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.lt pateikiama informacija);
5. Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas - 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.

Įvertis “Dėl ligos prarastos darbo dienos vertė” nėra tinkamas naudoti, siekiant įvertinti socialinę-ekonominę naudą geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo projektuose dėl šių priežasčių:

1. Komponentas nėra priskirtas ekonominiam projektų tipui “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra”;
2. Siekiant pagrįsti prielaidas, jog vandens kokybė yra bloga, iš esmės reiktų tikrinti kiekvieną šulinį ar bent jau atlikti reprezentatyvę tyrimų imtį nagrinėjamoje teritorija. Dėl duomenų trūkumo sudėtinga susieti vandens kokybę su dėl ligos prarastomis darbo dienomis konkrečiu atvejais.
3. Komponentas “Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui” visapusiškai atspindi likusių naudų, kurių neapimta komponentai “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” spektrą. Gyventojai yra pasiryžę daugiau mokėti už nekilnojamį turtą dėl viso aibės priežasčių, tarp kurių gali būti ir padidėjęs kokybės standartus atitinkančio geriamojo vandens prieinanumas ir kartu dėl to sumažėjęs sergamumas. Tai sąlygoja, jog komponentai “Dėl ligos praprastos darbo dienos vertė” ir  “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” naudos persidengia, ir todėl dėl naudos pertervertinimo rizikos negali būti kartu naudojami. Atitinkamai siūlome naudoti komponentą “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, kaip visapusiškesnį, aišku, jei taikymas projekte yra pagrindžiamas.

Rengiant investicijų projektus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimu, vandens ir nuotekų kiekiai turi būti prognozuojami, atsižvelgiant į realų jų suvartojimą ir išleidimą. Neturint realių (faktinį) duomenų, priimtina taikyti normatyvinius dydžius – pastaruosius skelbia vandens tiekimo įmonės. Prognozuojant vandens suvartojimą reikia atsižvelgti į gyventojų suvartojamą geriamąjį ir karštą vandenį buitinėms reikmėms, sodinių ir gėlynų laistymui, gyvulių ir gyvūnų priežiūrai. Atkreipiame dėmesį, jog skaičiuojant finansinius ir ekonominius rodiklius, suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų prognozės turi sutapti. Išorinio poveikio nauda minėtuose projektuose vertinama komponentais „Padidėjęs geriamo vandens tiekimo paslaugos prieinamumas” ir “Padidėjęs nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, sudauginant prognozuojamus suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekius su atitinkamų metų komponentų įverčiais. Be šiais komponentais vertinamos naudos pagrįstais atvejais gali būti identifikuota ir kita nauda. Yra prielaidų teigti, jog vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros plėtra gali sąlygoti nekilnojamojo turto vertės padidėjimą, vertinamą urbanistinės plėtros sektoriaus naudos komponentais „Vietovės patrauklumo namų ūkiams padidėjimas“ ir „Vietovės patrauklumo verslui padidėjimas“.

Atliekant SNA, vertinami įgyvendinamo projekto sąlygoti grynieji naudų (žalų) pokyčiai, t. y., projekto sąlygotos žalos panaikinimas tame pačiame projekte numatytomis priemonėmis nevertinamas kaip nauda.

Kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl kiekvieną kartą naudą, vertinamą minėtais komponentais, reikia vertinti indvidualiai. Poveikio zoną reikia pagrįsti, tačiau, atsižvelgiant į daugelio įgyvendinamų projektų partirtį, nerekomenduojama vertinti naudą didesnei teritorijai nei seniūnija ar panašios aprėpties teritorijai.

Rengdama bei įgyvendindama VPSP projektus, institucija taip pat atsako už informacijos apie VPSP projektus teikimą LR Finansų ministerijai ir CPVA. Informacijos apie VPSP rengimo ir įgyvendinimo eigą teikimą reglamentuoja LR finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-489 patvirtintos taisyklės.

Taisyklių nustatyta tvarka VPSP projektą įgyvendinanti institucija teikia ataskaitas apie sprendimų priėmimą rengiant ir įgyvendinant VPSP projektus, apie sudarytas VPSP sutartis ir jų vykdymą bei atliktas kapitalo investicijas.

Teikiamos informacijos apimtis, forma bei terminai apibendrinti žemiau pateiktoje atmintinėje:

	I. ATASKAITA apie sprendimų priėmimą rengiant ir įgyvendinant VPSP projektus	II. ATASKAITA apie sudarytas VPSP sutartis ir jų vykdymą	III. ATASKAITA apie atliktas kapitalo investicijas 00000000000000000000000
KAS?	informacija apie sprendimą dėl VPSP projekto įgyvendinimo informacija apie privataus subjekto atrankos paskelbimą informacija apie privataus subjekto atrankos rezultatus informacija apie VPSP pasirašymą informacija apie sudarytą VPSP projekto finansavimo sutartį informacija apie VPSP sutarties keitimus informacija apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties pasibaigimą   + VPSP sutarties (jos priedų, keitimo) kopijos	bendra VPSP projekto vertė statybos darbų laikotarpis VPSP sutarties kapitalo investicijų dydis atliktų kapitalo investicijų dydis mokėjimai privačiam subjektui mokėjimai viešajam subjektui baudos privačiam subjektui   + VPSP sutarties įgyvendinimo metinių ataskaitų kopijos (jei tokias numatyta teikti) ir aiškinamasis raštas	VžPP sutarties kapitalo investicijų dydis turto sukūrimo darbų atlikimo laikotarpis atliktų kapitalo investicijų dydis
KAM?	CPVA el.p.: [email protected]	LR Finansų ministerijai el.p.: [email protected]	LR Finansų ministerijai el.p.: [email protected]
KADA?	per 5 d.d. nuo sprendimo priėmimo	kasmet iki sausio 31 d.	iki kiekvieno mėnesio 20 d.
KAIP?	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo	PDF formatu kartu su lydraščiu, pasirašytu institucijos vadovo

Bet kokios investicijos našta tenka naudos gavėjui. Kai objektai ir paslaugos finansuojami iš biudžeto, ir vėliau išlaikomi iš biudžeto, mes visi prisiimame šią finansinę naštą. Kai už paslaugas turėtų sumokėti gavėjai, bet politikai nori palaikyti socialiai gražesnes (mažesnes) kainas, dalį naštos prisiima paslaugos gavėjai, o skirtumą tarp realios ir socialinės kainos – mes visi, nes skirtumas kompensuojamas iš biudžeto.

VžPP (valdžios ir privačios partnerystės) atvejais užsakovas ir pagrindinis mokėtojas yra viešasis subjektas, kuris teikia paslaugą (mokyklos, ligoninės, kalėjimai, administraciniai pastatai ir pan.) Paslauga vartotojams teikiama nemokamai, už ją moka visi mokesčių mokėtojai. Koncesijos atveju, užsakovas yra viešasis subjektas (užsakomos paslaugos: šildymas, elektros tiekimas, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir pan.). Už paslaugą moka paslaugos gavėjai (galutiniai vartotojai).

Tai nėra finansavimo šaltinis, o tiesiog būdas, kaip įgyvendinamas projektas, išsprendžiama tam tikra problema.

ES fondų lėšos yra pats patraukliausias  bet kuriai šaliai investicijų finansavimo šaltinis, nes tai pigiausi pinigai, kuriuos mes gauname tam tikrų ES bendrų politikų dėka. Kadangi tai 28 šalių mokesčių mokėtojų pinigai, jie labai griežtai administruojami, ir juos teks grąžinti, jei bus neteisingai panaudoti. Reikalavimai projektų kokybei taip pat aukšti.

Problema yra ta, kad būtent dėl to, kad tai yra sąlyginai pigūs resursai, projektų vykdytojai yra linkę prikurti kuo daugiau infrastruktūros ir turto, nepaisant vartotojų mažėjimo ir nuolat augančių naujos infrastruktūros eksploatavimo kaštų. Norima pilnai pasinaudoti visais galimais pinigais ir negalvojama kas vėliau mokės už viso sukurto turto palaikymą. Yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės pastatė ekonominės paskirties infrastruktūrą (sporto, turizmo, laisvalaikio pastatus), ir niekaip neranda privačių operatorių, nes verslas mato, kad objektai neturės paklausos ir lankytojų. VPSP atveju yra kitaip, nes sprendimas investuoti bus priimtas tik tuo atveju, jeigu yra finansinės galimybės išlaikyti turtą per visą jo naudojimo laikotarpį. Tai reiškia, kad reikia labai atsakingai įvertinti paklausą ir reikalingus pajėgumus, daug ko atsisakyti, nes reikės ilgam įsipareigoti privačiam partneriui.

 

VPSP projektai atsiranda kartais ir dėl privataus sektoriaus iniciatyvos, teisinis reglamentavimas leidžia privatiems subjektams inicijuoti VPSP projektus, bet tokia iniciatyva turi atitikti viešojo sektoriaus strateginių planų tikslams. Privatus subjektas gali pats parengti investicijų projektą, tačiau bus skelbiamas konkursas, kas įgyvendins šį projektą, ir nebūtinai idėjos ir projekto autorius jį laimės.

Jau pradedant planuoti investicijas arba paslaugų plėtra, turi būti aišku, kas yra atsakingas už paslaugą, kas valdo žemę, turtą, kas priima sprendimą dėl finansavimo. VPSP laikas ateis tik po to, kai bus nuspręstas kad investicija reikalinga ir naudinga, ir kas už ją atsakingas. Todėl net teoriškai neįmanoma situacija kad šeimininkas yra neaiškus. Deja būna situacijų kai šeimininkų yra daug ir jų interesai skiriasi, arba kad šeimininkas nesuinteresuotas projekto sėkmė. Tuomet geriau nepradėti VPSP, nes ji nebus sėkminga.

Pažangos priemonės pagrindimo formoje ir rengimo skaičiuoklėje esanti informacija ir duomenys yra pagrindas tolimesnei analizei, kurią reikia atlikti investicijų projekte (toliau – IP), siekiant suplanuoti atskiras veiklas ir detaliau įvertinti jų efektyvumą ir naudą. Jie perkeliami į IP ir detalizuojami, patikslinami atsižvelgiant į naują papildomą ir faktinę informaciją. Atitinkamai IP gali skirtis nuo priemonėje planuotų veiklų, tačiau tik tokiu aspektu, kad atitinkama veikla yra giliau išnagrinėjama, patikslinamos prielaidos, analizuojami ir randami efektyvesni būdai pasiekti iš priemonės perkeltus numatytus rezultato rodiklius, pvz., analizuojamos turto užtikrinimo alternatyvos. Nukrypimai, siejami su didesnėmis išlaidomis, mažesniais ir/ar kitais siekiamais rezultatais nei priemonėje būtų traktuojami kaip padidinto dėmesio vertinimo objektas dėl rizikos nepasiekti priemonėje numatytų rezultatų ir naudos.

Priemonės PFSA numato dvi galimybes alternatyvų analizei: sudaryti alternatyvas pagal IP metodiką arba sudaryti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių. Jei pasirinkta alternatyvas nagrinėti pagal IP metodiką, kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė.

Investavimo objektai gali būti: (1) pastatai, (2) inžineriniai statiniai, (3) nematerialusis turtas, (4) įrenginiai ir (5) transporto priemonės. Investavimo objektų pasirinkimas aprašytas IP metodikos 34 psl., o privalomos nagrinėti alternatyvos - IP metodikos 4 priede.

Nustatant investavimo objektui skiriama sumą, tos pačios kategorijos išlaidos yra sumuojamos. Pvz. išlaidos išmanioms lentoms, muzikos instrumentams ir technologijų klasės įrangai yra sumuojamos ir sudaro vieno investavimo objekto (įrenginiai) išlaidas. Išimtis taikoma pastatų kategorijai. Kiekvienas pastatas yra atskiras investavimo objektas.

Investicijos į „minkštas“veiklas, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos kėlimą, nėra investavimo objektai pagal IP metodiką.

Pavyzdžiui, į vieną mokykla investuojama 0,5 mln. eurų į įrangą, 0,3 mln. eurų į pastatus (1 vnt.) ir 0,1 mln. eurų į mokytojų kvalifikaciją.

Investavimo objektas “Įranga”: 0,5 mln. eurų (62,5%);

Investavimo objektas “Pastatai“: 0,3 mln. eurų (37,5%);

Viso į investavimo objektus: 0,8 mln. eurų.

Šiame pavyzdyje alternatyvos turi būti nagrinėjamos vienam investavimo objektui – „Įranga“.

Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas  – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Vadinasi, esamo turto rekonstavimas apima galimybę padidinti esamo turto (statinio) plotą ir/arba jo funkcinių ir techninių savybių pagerinimą, kai keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Esamo turto pritaikymas - tai gali būti patalpų paskirties keitimas, paprastasis remontas, kapitalinis remontas (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Kokybės metodikoje apibrėžtas alternatyvų, kurios turi būti privalomai išnagrinėtos IP, sąrašas. Jei pasirenkant projekto investavimo objekto tipą tokio konkretaus projekto tipo nėra, reikia žiūrėti, kuriame investavimo objekto tipo alternatyvų sąraše yra Jūsų nagrinėtina alternatyva. Atitinkamai, jei turto įsigijimo alternatyva yra numatyta išnagrinėti vertinant projekto investavimo objekto tipą - naujų pastatų statybą, tuomet turi būti pasirenkamas šis investavimo objekto tipas ir išnagrinėjamos minėtam investavimo objekto tipui priskirtinos alternatyvos.

Jei projekto organizacijos siektinas rezultatas yra konkreti pastato energinė klasė turi būti pasirenkamas sąnaudų efektyvumo analizės principas. Tokiu atveju visų projekte nagrinėjamų alternatyvų įgyvendinimas turėtų užtikrinti vienodą pastato energ. naudingumo klasę.

Jei projekto organizacija yra aiškiai apsibrėžusi kokį finansavimą gali skirti projekto įgyvendinimui ir projekto organizacijos lūkestis yra įvertinti koks energ. efektyvumo didinimo priemonių rinkinys leistų pasiekti didžiausią naudą turi būti pasirenkamas sąnaudų veiksmingumo analizės principas. Tokiu atveju projekte nagrinėjamų alternatyvų įgyvendinimas gali lemti nevienodą pastato energ. naudingumo klasę, tačiau alternatyvų finansavimas turi išlikti vienodas +/- 3 proc.

Kitą vertus, gali būti ir taip, kad projekto organizacija nėra aiškiai apibrėžusi kokį finansavimą gali skirti projekto įgyvendinimui bei siekia įvertinti optimalų pastato energ. efektyvumo didinimo priemonių rinkinį, projekto rezultatų skiltyje neapibrėžiant konkrečios pastato energinio naudingumo klasės. Nors IP metodikoje rašoma, kad investicijų projektuose turi būti nagrinėjamos vienodos apimties alternatyvos kai investicijų projekte yra aiškiai identifikuojamas didžiausios naudos (didžiausios sutaupomos energijos kiekis) už piniginį vienetą tikslas investicijų projekte gali būti nagrinėjamos ir ne vienodos apimties alternatyvos, pasirenkamas bet kuris analizės principas, o skaičiuoklės 4 darbalapyje atsiradusi klaida dėl alternatyvų neatitikimo analizės principui gali būti ignoruojama.

Kai planuojama, kad įgyvendinus projektą dėl sumažėjusių išlaidų bus mažinama paslaugų kaina ir dėl to sumažės planuojamos gauti pajamos, finansinėje analizėje tiek išlaidų, tiek pajamų pinigų srautai rašomi su minuso ženklu.

Tais atvejais kai siekiama išlaikyti atitinkamo dydžio investicijų grąžą, pvz., tai aktualu reguliuojamose veiklos srityse, pajamas racionalu mažinti ne proporcingai mažėjančioms veiklos ir priežiūros išlaidoms, bet tik tokia dalimi, kuri leistų gauti pagrįstą grąžą iš įdėtų investicijų. Jei visos IP įgyvendinimo alternatyvos optimizuojamos tokiu būdu, kiekvienoje jų vidinės grąžos normos turėtų būti vienodos. Tai reiškia, kad kiekviena jų projekto įgyvendintojui, jei nekreiptume dėmesio į tokius veiksnius kaip rizika, atneštų vienodą investicijų grąžą ir finansiniu atžvilgiu nebūtų skirtumo, kurią iš jų įgyvendinti.

Skirtumas tarp šių alternatyvų išryškėja atliekant socialinę-ekonominę analizę. Kiekvienoje jų nustatyta skirtinga paslaugų kaina sąlygoja sąnaudų sutaupymą ar padidėjimą vartotojams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi. Tai suprantama kaip ekonominė nauda ar žala, kuri apskaičiuojama kaip kainos pokytis (be PVM), padaugintas iš paslaugų kiekio ir pakoreguotas sudėtiniu svertiniu konversijos koeficientu.

Konversijos koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiantį į teikiamos paslaugos sąnaudų struktūrą ir išskiriant pirminius bei sudėtinius sąnaudų elementus, kuriems gali būti pritaikyti konversijos koeficientai, pateikti Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 5 priede. Jį galima rasti tinklapio ppplietuva.lt skiltyje „Rengimas ir vertinimas“ adresu: https://www.ppplietuva.lt/lt/viesuju-investiciju-projektu-rengimas/rengimas-ir-vertinimas-1.

Rengiant projektus, visi galimi naudoti ekonominių naudų/žalų komponentai pateikti Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodikoje, kurią galima rasti anksčiau minėtu internetiniu adresu. Jei šioje metodikoje nerandate komponento, kuris įgalintų įvertinti ekonominę naudą/žalą išvengtų sąnaudų metodu aktualioje srityje, pagal prasmę pasirinkite artimiausią, IP aprašomojoje dalyje pateikite šio komponento įverčio skaičiavimo pakeitimo pagrindimą ir skaičiavimus atlikite savarankiškai. Kartu, rašydami adresu: [email protected], kreipkitės į Metodinį pagalbos centrą, kuris įgalintų arba ne tokį naudos ar žalos vertinimą, pagal poreikį sukurtų naują ekonominės naudos komponentą ir, atnaujindamas Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodiką, įtrauktų jį į bendrą komponentų sąrašą. Iki šios metodikos atnaujinimo, informaciją apie naują ekonominės naudos/žalos komponentą ir jo taikymą būtų paskelbta tinklapio ppplietuva.lt skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“ adresu: https://www.ppplietuva.lt/lt/daznai-uzduodami-klausimai*.

Jei, skaičiuojant individualų sudėtinį svertinį koeficientą, neturite duomenų apie konkrečios paslaugos sąnaudų struktūrą, galima pasinaudoti LR Statistikos departamento duomenų baze, kurioje pateikiama informacija apie gamybos išlaidas ir jų struktūrą įvairiuose sektoriuose: STD>Visa duomenų bazė>Verslo statistika>Verslo struktūra ir finansai>Įmonių finansiniai rodikliai>Gamybos išlaidos>Įmonių gamybos išlaidos.

Atkreipiame dėmesį, kad be sąnaudų sutaupymo įgyvendinus projektą gali pasireikšti ir kitos ekonominės sąnaudos/žalos. Pvz., Įgyvendinamas projektas, kurio pasekmė net tik kainų pokytis, bet mažesnis CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimo kiekis į atmosferą, kuris kaip nauda vertinamas atskirais ekonominės naudos komponentais.

Suminis projekto įgyvendintojo ekonominių išlaidų ir vartotojų naudų, įskaitant sutaupymus, bei žalų įvertinimas leidžia nustatyti projektas teikia socialinę-ekonominę naudą ar ne.

*Šios procedūros tikslas yra visiems projektų rengėjams ir vertintojams suteikti vienodas galimybes rengti ir vertinti investicijų projektus, palengvinti jų tarpusavio komunikaciją bei išvengti galimo ekonominės naudos pervertinimo ir klaidų.

Skaičiuojant investicijų likutinę vertę projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visais atvejais turi būti atžvelgta į investicijų naudingą realų ekonominį tarnavimo laikotarpį. Bendra taisyklė viena - šis laikotarpis nustatomas pagal gamintojo suteiktas garantijas, mechanizmų ir medžiagų tarnavimo laikotarpius bei atsižvelgiant į numatomas reinvesticijas.

Daugiausiai manipuliacijų projektuose investicijų likutine verte tenka matyti pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo atvejais, kuomet investicijų likutinė vertė nustatoma pagal turto, į kurį investuojama, buhalterinę likutinę vertę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus. Atkreipiame dėmesį, jog šie normatyvai taikomi apskaitos tikslais ir projektuose, skaičiuojant pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo investicijų likutinę vertę, nėra tinkami. Šiuo atveju investuojama į rekonstrukcijos ir modernizavimo elementus, kurių naudingą tarnavimo trukmę apsprendžia ne likutinė pastato buhalterinė vertė, bet naudingas medžiagų, naudotų atlikti rekonstrukciją / modernizavimą, tarnavimo laikotarpis. Praktika rodo, jog medžiagų, naudojamų pastatų rekonstrukcijos darbams, naudingas tarnavimo laikotarpis neviršija 20- 25 metų, kuriam praėjus reikalinga vėl atlikti panašias investicijas, jog pastatas galėtų būti pilnai funkcionalus ir atitiktų higienos normas. Todėl projektuose, kuriuose planuojama atlikti pastatų rekonstrukciją, remontą ar modernizavimą, likutinės apskaičiavimas, taikant ilgesnį nei 25 metų naudingą tarnavimo laikotarpį, dažniausiai nėra pagrįstas. Vidaus darbams šis laikotarpis dar trumpesnis, dažniausiai iki 15 metų.

Likutinė vertė gali būti apskaičiuota taikant viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo normatyvus tik tais atvejais, kuomet, įgyvendinant projektą, planuojama statyti naują pastatą. Tačiau tuomet periodiškai turi būti numatytos reikšmingos pastato būklę palaikančios reinvesticijos ir priežiūros išlaidos, kad pastatas visą šį laikotarpį galėtų pilnai funkcionuoti ir atitiktų higienos noras. Praktika rodo, jog neatliekant palaikomųjų investicijų, pastatas 20 – 30 laikotarpiu tampa avariniu.

Grąžinamoji subsidija – tai projekto finansavimo forma kai projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, jog teikiant grąžinamąją subsidiją naudojamos ES struktūrinės paramos lėšos, ji apskaitoma IP skaičiuoklės G.1.1. eilutėje. Tuo tarpu kiekvienais metais grąžinamos sumos apskaitomos G.3.2. eilutėje.

Nepaisant to, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše šiuo metu nėra numatyti nusidėvėjimo normatyvai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų restauravimo darbams, pasirinkus investicijų projektą nagrinėti sąnaudų naudos analizės būdu, nusidėvėjimas šiems darbams vis tiek privalomas skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai tokiems darbams anksčiau būdavo taikomi 20-30 metų laikotarpio nusidėvėjimo terminai, rekomenduojame nusidėvėjimo laikotarpį nustatyti minėtų terminų ribose. Tačiau, tiksliam nusidėvėjimo laikotarpiui nustatyti siūlytume skaidyti darbus pagal darbų pobūdį ir naudojamas medžiagas (lauko ar vidaus darbai, medis ar akmuo), ir remtis siūlomais analogiškais normatyvais, nustatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše. Pasirinkus projektu sukurto turto naudingojo tarnavimo laikotarpį trumpesnį nei ataskaitinis laikotarpis, turi būti numatomos reinvesticijos.

Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 4.1 dalyje pateikti rekomenduojami projekto ataskaitiniai laikotarpiai kiekviename veiklos sektorių, į kuriuos atsižvelgus jei jo analizės laikotarpis būtų prilygintas metodikoje nustatytai trukmei, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti koreguojama, įvertinus turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų (>50 proc.), naudingo tarnavimo laikotarpį. Bet ji negali būti trumpesnis nei naudingas turto tarnavimo laikotarpis. Palyginimo tikslai taip pat svarbu užtikrinti, jog visose nagrinėjamose alternatyvose ataskaitinio laikotarpio trukmė turi būti ta pati. Todėl, jei turto naudingo tarnavimo laikotarpio trukmė tarp nagrinėjamų alternatyvų skiriasi (pvz., kuriant atliekų surinkimo infrastruktūrą vienoje alternatyvoje daugiausiai investuojama į įprastus antžeminius konteinerius, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 10 m., o kitoje daugiausiai į rangos darbus, skirtus įrengti požeminę atliekų kaupimo infrastruktūrą, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 15 metų), turima pasirinkti tokį analizės laikotarpį, kuris tarp alternatyvų yra ilgiausias (pateikto pavyzdžio atveju tai yra 15 metų).turi būti nustatomas projekto analizės laikotarpis.

IP teisinės aplinkos analizė turi būti koncentruota tik į tuos teisinius aspektus, kurie:

• nustato viešosios paslaugos teikimo norminius reikalavimus ir standartus, t. y. apibrėžia kokios kokybės ir kaip viešoji paslauga turi būti teikiama;
• reglamentuoja viešosios paslaugos esamą finansavimo tvarką, tęstinumą ir alternatyvias finansavimo galimybes;
• sąlygoja viešosios paslaugos teikimo apribojimus privalomų išnagrinėti IP įgyvendinimo alternatyvų atžvilgiu, t. y. įvertinama ar yra kokių apribojimų, dėl kurių viešoji paslauga konkrečios privalomos nagrinėti alternatyvos atžvilgiu negali būti teikiama ar gali būti teikiama tik su išlygomis;
• daro reikšmingą įtaką galimybėms suformuoti IP įgyvendinimo alternatyvas ir pačio IP įgyvendinimui.

IP teisinės aplinkos analizėje būtina pateikti paaiškinimus, kaip kiekvienas iš IP įvardytų teisinių dokumentų minėtais aspektais daro įtaką IP įgyvendinimui. Tačiau analizės tekstas neturi būti ilgesnis nei būtina pagrindiniams teisiniams aspektams išnagrinėti. Visų IP autoriui žinomų teisinių dokumentų įvardijimas be jų poveikio IP įgyvendinimui analizės yra blogoji ir nepageidaujama praktika.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, kurią turite nurodyti SNA skaičiuoklės pirmame darbalapyje, yra planuojama sutarties pirmai projekto veiklai (rangos darbų, projektavimo darbų, baldų įsigijimo ir pan.) vykdyti data. Jei jau rangos darbai yra pradėti iki SNA skaičiuoklės pildymo pradžios, projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data nurodoma ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, o patirtos projekto išlaidos (jei tokių yra) SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose įrašomos „nuliniais“ metais. Atkreiptinas dėmesys, kad investicijų projekto, paraiškos ar pan. rengimo paslaugos nėra laikomos projekto veiklomis, kadangi tokios veiklos yra pradedamos dar prieš projektą, t. y. norint įsitikinti, ar projektas yra reikalingas, ar projektas gali būti finansuojamas ir pan. Jei tokios išlaidos yra patirtos anksčiau, nei SNA skaičiuoklėje nurodyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, ir yra įtraukiamos į projekto biudžetą, jos turi būti nurodytos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose „nuliniais“ metais, nepriklausomai nuo to, kada prasidės nuliniai metai. Pavyzdžiai:

1. jei investicijų projekto rengimas paslaugų sutartis su tiekėjais jau yra pasirašyta2015-11-03 ir investicijų projektas yra rengiamas, o planuojama veiklų įgyvendinimo pradžios data yra 2016-09-01, tuomet projekto „nuliniai“ metai SNA skaičiuoklėje bus 2016 m. ir visos iki to laiko patirtos su projektu susijusios išlaidos (šiuo atveju investicijų projekto rengimo paslaugų pirkimo išlaidos)nurodomos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose atitinkamose projekto biudžeto eilutėse „nuliniais“ metais kaip ir visos išlaidos, kurios planuojamos nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau);
2. jei projekto veiklos (pvz., rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, įrangos įsigijimo ar pan.) yra pradėtos (pasirašyta sutartis su rangovu (-ais), prekių tiekėju (-ais) ir/ar paslaugos teikėju (-ais) nuo 2015-06-10, tačiau investicijų projektas ir SNA skaičiuoklė rengiami 2016-04-22, tuomet SNA skaičiuoklėje projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data bus ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, t. y. gali būti 2016-04-22. Atitinkamai projekto „nuliniai“ metai bus 2016 m., o visos iki 2016-04-22 patirtos projekto investicijų išlaidos (jei tokių yra) nurodomos „nuliniais“ metais, taip pat „nuliniais“ metais nurodomos ir tos išlaidos, kurios dar bus patiriamos nuo 2016-04-22 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau).

Projekto finansinė ir socialinė-ekonominė analizė atliekama prognozuojant tik pokytį nuo esamos situacijos, t.y., projektu vertinamas tik pokytis ir šiam pokyčiui skaičiuojami bei vertinami finansinės ir socialinės-ekonominės analizės rodikliai, todėl vertinant projektą duomenys dėl esamos situacijos IP skaičiuoklėje nesuvedami (nėra tokios galimybės), o tik aprašomi rengiamame IP. Esamos situacijos aprašymas reikalingas tam, kad būtų pristatytos pagrindinės finansinės ir socialinės-ekonominės padėties prielaidos, užfiksuojant status quo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą įgyvendinant VPSP būdu, IP Skaičiuoklėje atsiranda papildomas darbalapis (atitinkamai "A.0", "B.0" ir t.t.), kuriame turi būti įvesti esamos situacijos duomenys, susiję su planuojamu įgyvendinti projektu. Tolimesniam vertinimui (pvz., maksimaliems viešojo sektoriaus įsipareigojimams apskaičiuoti ar perkeliant rizikų analizės duomenis į partnerystės klausimyną) naudojami absoliučiais skaičiais atliktos analizės duomenys (t.y. esama situacija + pasirinkta projekto įgyvendinimo alternatyva) (atitinkamai IP Skaičiuoklėje papildomi darbalapiai pavadinimais  "6.1" ir "6.2").

Projekto (investicijų) trukmė yra projekto investavimo laikotarpis, pvz., įgyvendinamas projektas švietimo sektoriuje, investuojant į sektorinio praktinio mokymo centro infrastruktūros atnaujinimą. Laikas, kada atliekamos investicijos - 3 metai - ir yra projekto (investicijų) trukmė. Projekto ataskaitinis laikotarpis - tai metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos pajamų, veiklos išlaidų, mokesčių, finansavimo bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius. Pvz., to paties jau minėto švietimo sektoriuje įgyvendinamo projekto ataskaitinis laikotarpis yra 25 metai, iš kurių 3 metai yra skirti investicijoms atlikti, likę 22 metai - infrastruktūros naudojimo ir veiklos vykdymo trukmė.

Kiekvienas projektas yra skirtingas, taip pat yra skirtinga ir kiekvienos projektą įgyvendinančio subjekto tolerancija rizikai, todėl konkrečios reikšmės negali būti apibrėžtos. Rizikos priimtinumo dalis yra skirta projekto įgyvendintojui įsivertinti tikimybę, jog bus pasiekti nustatytų verčių rodikliai bei priimti racionalius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.

Jei projekto rengėjas skaičiavimams naudoja IP Skaičiuoklėje numatytas prielaidas pvz., scenarijų analizės atveju, tuomet jų pagrįsti nereikia - užtenka pakomentuoti rezultatus. Jei keičiamos numatytos prielaidos, tuomet pagrindimas yra būtinas.

Skaičiuoklėje naudos/žalos komponentai yra pateikiami alternatyvų darbalapiuose H1.1-H1.7  bei H2.1-H2.3 eilutėse pagal bendrųjų prielaidų darbalapyje (1 darbalapis) pasirinktą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą. Naudos/žalos komponentai yra pasirenkami iš pateikiamo sąrašo paspaudus ant nurodytų eilučių. Skaičiuoklė sukonstruota taip, kad pasirinkus naudos/žalos komponentą, jis yra eliminuojamas iš siūlomo sąrašo, todėl, jeigu pateikiamas sąrašas yra tuščias, rengėjas pasirinko visus galimus naudos/žalos komponentus prieš tai arba pasirinktame sektoriuje žalos komponentai nėra numatyti (taikoma tik žalų atveju). Pažymėtina, kad dėl skirtingų Excel versijų, galima situacija, kuomet paspaudus ant nurodytų eilučių, sąrašas nėra pateikiamas ir paaiškinimas dėl siūlomų pasirinkti iš sąrašo naudos/žalos komponentų nėra rodomas. Tokiu atveju, rengėjas turėtų vadovautis Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių rinkiniu ir,  pagal nagrinėjamą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą, naudos/ žalos komponentą įrašyti savarankiškai.