Metodikos ir leidiniai

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Apibrėžta mokestinė aplinka – tiltas į sėkmingą bendradarbiavimą

straipnis pilnas b.jpg
2018-02-28

Viešoji ir privati partnerystė ( toliau – VPSP) Lietuvoje jau daugiau kaip šimtmetį žinomas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo būdas, kuris iš privataus partnerio reikalauja finansinių, technologinių, vadybinių žinių ir kurioje pagrindinių projekto rizikų valdymas perduodamas privačiam sektoriui, o viešasis sektorius  nustato reikalavimus projektui, atlieka sutarties vykdymo priežiūrą projekto įgyvendinimo metu ir moka privačiam partneriui įstatymų nustatytą atlyginimą.

VPSP šaknys Lietuvoje pradedamos skaičiuoti nuo 1887 – ųjų metų, kai buvo sudaryta viena iš pirmųjų koncesijos sutarčių, pagal kurią, Kaune, per ketverius metus, buvo įrengta arkliais kinkoma tramvajus linija nuo Rotušės aikštės iki geležinkelio stoties. („Konkė“) 1.

Pastaraisiais metais, vis didėjant Lietuvos ir užsienio investuotojų susidomėjimu VPSP bendradarbiavimo būdu, šių sandorių mokestinės aplinkos reikalavimų aiškumas yra labai svarbus potencialių investuotojų pritraukimui ir sėkmingai partnerystei. Esant aiškiai mokestinei aplinkai, potencialiems investuotojams, yra užkertamas kelias nepasitikėti teisės aktų neapibrėžtumu ir tapti konkurencingais VPSP projekto dalyviais, apskaičiuojant tokią projekto kainą, kurioje nėra įskaičiuota paslėpta mokestinės aplinkos neapibrėžtumo rizikos marža.

Atsižvelgiant į tai, kad nei Pelno mokesčio įstatyme, nei jo komentare nėra pateikti paaiškinimai, kaip teisingai pritaikyti vieną ir kitą minėto įstatymo nuostatą įgyvendinat VPSP sutartis, projektų dalyviams iškildavo vis daugiau klausimų, susijusių su pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo principais. VPSP projektų dalyviai turėdavo vadovautis tik bendrosiomis pelno mokesčio įstatymo taikymo gairėmis arba kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl individualaus išaiškinimo pateikimo. Tai sukeldavo sunkumų tiek VPSP projektų rengėjams, tiek vertintojams dėl arba skirtingai interpretuoto to paties įstatymo straipsnio pritaikymo, arba laukiant atsakymo iš kompetentingos institucijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra pateiktus klausimus, susijusius su VPSP sutarčių apmokestinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, parengė ir išleido aplinkraštį apie Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo ypatumus dažniausiai pasitaikančiais privačių subjektų sudarytų su viešuoju subjektu partnerystės projektų sutarčių atvejais. Šiame aplinkraštyje yra pateikti dažniausiai pasitaikantys VPSP projektų sutarties atvejai dėl privataus subjekto naujai sukurto turto, dėl privataus subjekto VPSP sutarties galiojimo laikotarpiu atlikto esminio turto pagerinimo, dėl rezervo kaupimo sukurtos infrastruktūros pagerinimui atlikti bei dėl pelno (nuostolio), atsiradusio (susidariusio) dėl palūkanų apskaičiavimo, taikant apskaičiuotų palūkanų metodą apmokestinimo sąlygos. Aplinkraštis „Dėl pelno mokesčio įstatymo taikymo įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus“ yra skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklapyje www.vmi.lt ir Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra Viešosios ir privačios partnerystės kompetencijos centro tinklapyje www.ppplietuva.lt.

  1. Skliutaitė. Paskutinė „konkė“ palydėta su ašaromis//Lietuvos Rytas.
Paskutinė atnaujinimo data: 2018 06 12