Viešojo ir privataus sektorių partnerystė - Naujienos

Seime diskutuota ko trūksta sėkmingai viešojo ir privataus sektorių partnerystei

Konferencija VPSP.jpg
Džoja Gunda Barysaitė

Europos Audito rūmų nesenai išleista ataskaita „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“   parodė, kad partnerystės instrumentas, visgi, ne visuomet tinkamai taikomas arba viešasis sektorius negeba tinkamai pasinaudoti partnerystės  privalumais. Nors ataskaitos pavadinimas kalba apie partnerystę,  ji analizuoja ir identifikuoja svarbius viešojo sektoriaus investicijų planavimo ir įgyvendinimo aspektus ir vardina problemas bei trūkumus, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo to, koks projekto įgyvendinimo būdas pasirinktas. Tačiau, kai pasirenkama partnerystė, visos problemos atsiskleidžia labai ryškiai – tai viešojo sektoriaus negebėjimas arba nenoras objektyviai vertinti paslaugų ir infrastruktūros realią paklausą, įvairių investavimo ir investicijų įgyvendinimo alternatyvų analizės nebuvimas, nekorektiškas sąnaudų apskaičiavimas, blogas pasirengimas viešiesiems pirkimams. Taigi, ar partnerystė padėtų, ar atvirkščiai trukdytų valstybei ištaisyti trūkumus ir efektyviai investuoti?

Apie tai buvo kalbama bendroje Seimo Audito komiteto ir VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“ (CPVA) konferencijoje ,,Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas – ko trūksta sėkmingai partnerystei?“. Viešo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) proceso dalyviai – politikos formuotojai, politikos įgyvendintojai, priežiūros ir kontrolės institucijų atstovai bei VPSP procese jau dalyvavę institucijų bei įmonių atstovai – diskutavo apie VPSP problemas, trukdančias sėkmingai partnerystei bei dalijosi gerąja nacionaline ir ES praktika, kuri leistų užtikrinti efektyvesnį, sklandesnį ir skaidresnį bendradarbiavimą.

Konferencijos dalyvius pasveikino Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius pristatė specialiosios rūmų ataskaitos „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“ rezultatus, pranešimus skaitė ir didžiausius iššūkius bei šalims kylančias rizikas VPSP procese identifikavo CPVA kompetencijos centro vadovė Jekaterina Šarmavičienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius bei Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba. Europos investicijų banko kompetencijos centro ekspertė Džiulija Kenedi (Julia Kennedy) dalinosi kitų ES šalių patirtimi įgyvendinant VPSP.

Diskusijos metu akcentuota, kad socialinės naudos neatnešiančio projekto sėkmingu nepadarys net ir preciziškai vykdomos VPSP procedūros. Tačiau pabrėžta, kad VPSP turi būti ruošiamasi atsakingai – visų pirma identifikuoti VPSP ilgalaikiai tikslai ir prioritetai, tinkamai apgalvoti ir parengti socialinę ekonominę naudą teikiančius projektus, apgalvoti ne tik statybos, bet ir eksploatavimo ir paslaugų tiekimo kaštai.

Visus konferencijos dalyvių pasisakymus bei aktualią diskusiją VPSP tema galima stebėti internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018 05 29