Naujienos

„Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“ – teigia Europos audito rūmai

vpsp 2.jpg

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita (toliau – Ataskaita), ES bendrai finansuojama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (VPSP) neužtikrina didžiausios vertės už pinigus, o įgyvendinami viešosios infrastruktūros projektai nėra sėkmingai valdomi. Auditas buvo atliekamas 2016 m. gegužės mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn. Komisijoje (Mobilumo ir transporto, Regioninės ir miestų politikos, Ekonomikos ir finansų reikalų GD bei Eurostate) ir keturiose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad audito apimtis yra gana siaura, nes nagrinėti:

  • Tik 12 ES bendrai finansuotų projektų įgyvendintų kelių transporto bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse ( o vien tik 1990–2016 m. ES VPSP rinkoje finansiškai užbaigti 1 749 VPSP projektai);
  • projektai, kuriems buvo naudojama ES struktūrinių fondų parama t. y. sritys, kur VPSP taikymas yra sudėtingas dėl papildomų administracinių apribojimų ir taisyklių, taikomų ES SF lėšų naudojimui bei dėl VPSP taikymo principų suderinamumo su parama investicijomis, kas paprastai naudojama tais atvejais, kur valstybė negali pati finansuoti investicijų;
  • projektai, pradėti įgyvendinti iki VPSP teisinio reglamentavimo pokyčio 2014 m., kai įvertinant VPSP projektų problemas ir trūkumus ES buvo priimta nauja Koncesijų direktyva.

Auditoriai nustatė, kad projektuose paslaugų poreikio prognozės buvo grindžiamos pernelyg optimistiniais scenarijais, rizikos viešojo ir privačiojo sektorių partneriams paskirstytos netinkamai, o finansavimo metodas buvo pasirinktas neatlikus išankstinės lyginamosios analizės, kas neužtikrino, kad bus pasiekta didžiausia ekonominė nauda ir apsaugotas viešasis interesas. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad viešojo sektoriaus institucijoms priimant sprendimą dėl VPSP būdo pasirinkimo labai svarbus yra VPSP sutarčių statistinis vertinimas. Esant galimybei VPSP projektus apskaityti nebalansiniuose straipsniuose, kyla rizika, kad gali sumažėti skaidrumas ir ekonominė nauda.

VPSP kompetencijos centro ekspertų nuomone, nors ataskaitoje vertinimo apimtis yra siaura, yra aiškiai identifikuotos priežastys, dėl kurių VPSP procesas yra ilgas ir projektai ne visada ekonomiškai naudingi.

Auditorių pateiktos rekomendacijos parodo, kad pagrindinės problemos kyla ne dėl VPSP būdo pasirinkimo, o dėl netinkamų viešojo sektoriaus administracinių gebėjimų bei netinkamo pasirengimo projekto įgyvendinimui:

  • institucijos neišanalizuoja problemų, kurias išspręstų planuojamas projektas, netinkamai atlieka paslaugos paklausos analizę, nevertina projektų finansinės ir ekonominės naudos, o partnerio atrankos procesą pradeda be tinkamo pasirengimo, ko pasėkoje, pirkimo procesas užtrunka ir pabrangsta, o dažnu atveju baigiasi nesėkmingai, sudarant viešajam sektoriui nenaudingas sutartis;
  • institucijos netinkamai įvertina rizikos pasidalinimo galimybę, ko pasėkoje didėja mokamas atlygis privačiam partneriui;
  • institucijos stokoja kompetencijos ir administracinių gebėjimų;
  • institucijos neturi ilgalaikės VPSP taikymo politikos ir strategijos ir ne visada taiko VPSP būdą ten, kur jis būtų naudingas.

Lietuvoje, kaip ir audituotuose ES šalyse narėse, irgi pasitaiko atvejų, kai Viešasis sektorius pradėdavo partnerio atrankos konkursą neatlikęs kokybiškų paskaičiavimų, prognozių ir neturėdamas ilgalaikės strategijos, konkursai būna ilgi ir skausmingi, dažnai kainuoja brangiai ir baigiasi fiasko arba viešajam sektoriui nenaudinga sutartimi. Turime pavyzdžių, kai konkursai vyksta po 3 metus arba skelbiami iš naujo 4-5 kartus.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Lietuvos VPSP sistemos tvarkymą pradėjome nuo viešojo sektoriaus projektų kokybės užtikrinimo ir institucijų kompetencijos ugdymo. VPSP kompetencijos centras daug dėmesio skiria projektų rengimo kokybės standartams, finansiniams įrankiams, tipiniams (standartiniams) partnerio atrankos dokumentams. Formuojame požiūrį  į strateginį VPSP būdo taikymą ir ilgalaikės VPSP politikos formavimą.

Svarbu pažymėti, kad ataskaitoje minimos kompetencijos stokos ir netinkamo projektų rengimo problemos egzistuoja ir netaikant VPSP būdo. VPSP būdo pasirinkimas problemų nesukuria, ir VPSP procesų ir procedūrų tobulinimas jų neišspręs. Bet VPSP būdo taikymo dėka į „paviršių išlenda“ viešojo sektoriaus nepasirengimas efektyviai investuoti. O kiek yra taip pat blogai parengtų projektų, kurie naudodami greitus paprastus pirkimus įgyvendina niekam nereikalingas investicijas? Ar greitas pirkimo procesas padarys patį projektą reikalingu ir naudingu?!

Tikime, kad jei bus teisingai identifikuotos investicijų neefektyvumo problemos, stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai ir viešasis sektorius pradės pirkimą pasirengęs, žinantis kokią problemą nori išspręsti ir kiek tai jam gali kainuoti, VPSP nebus tokiu dideliu iššūkiu!

Paskutinė atnaujinimo data: 2018 04 27