Naujienos

Priimti įstatymų pakeitimai

shutterstock_301195943.jpg

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriais išplėtė atvejus, kai savivaldybė gali viešųjų paslaugų teikimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams be konkurso.

Tokie atvejai, vadovaujantis pakeisto Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, apima:

1) teikiamas vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugas. Arba kai:

2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose. Arba kai:

3) pagal Vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas.

Vietos savivaldos įstatymas  nepateikia ūkinės veiklos apibrėžimo, taigi, dėl viešosios paslaugos, kuri yra ūkinė veikla, ir toliau lieka teisinis neapibrėžtumas, kuris gali įtakoti savivaldybės sprendimą nesikreipti į Konkurencijos tarybą sutikimo (savivaldybės kai kurių viešųjų paslaugų nelinkusios laikyti ūkine komercine veikla).

Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, kad viešųjų paslaugų teikimas viešųjų paslaugų teikėjams gali būti pavestas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, Pirkimų ar Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatyme šiems atvejams nustatyta galimybė sudaryti vidaus sandorį,  t.y., viešosios paslaugos galės būti pavestos netaikant įstatymo nuostatų.

Koncesijų įstatyme specialios tvarkos nustatyta nėra, jis vidaus sandorių nenumato.

CPVA nuosekliai laikosi nuomonės, kad įstatymai turi būti tarpusavyje suderinti ir neprieštarauti vienas kitam. Manome, kad toks reglamentavimas, kai Vietos savivaldos įstatyme duodama nuoroda į Koncesijų įstatymą, tačiau jame nėra aiškiai sureglamentuota pavedimo viešųjų paslaugų teikėjams tvarka, nenumatyti vidaus sandoriai, ko, buvo siekiama priimant įstatymų pakeitimus, įneša daugiau teisinio chaoso. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai priimtoje 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad „perkančiosios organizacijos su savo kontroliuojamais subjektais vidaus (in house) sandorį gali sudaryti tik tokiu atveju, jei tokia jų teisė tiesiogiai įtvirtinta VPĮ. <...> 1.2. Visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPĮ.“.

Teisinį neaiškumą taip pat kelia Konkurencijos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo bei viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų santykis, kuris nebuvo išspręstas šiais įstatymų pakeitimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad „Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, jog neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų; sąžiningos konkurencijos pažeidimas gali būti pateisintas, jeigu nustatoma, kad skirtingų konkurencijos sąlygų nebuvo įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.“ (2019 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1751-520/2019).

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 01 06