Naujienos

Investicijos į Lietuvos krašto apsaugos stiprinimą ir strateginės infrastruktūros plėtrą valstybės skolos neaugins

Depositphotos_70144657_S.jpg

Krašto apsaugos ministerijos ir privačių partnerių – UAB „Samogitia miestelis“, UAB „PPP projektas 2“ bei UAB „PPP projektas 3“ – viešosios ir privačios partnerystės būdu (VPSP) įgyvendinami karinių dalinių viešosios infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų teikimo projektai nedidins valstybės skolos. Tokią preliminarią išvadą, įvertinusi šalių pasirašytas VPSP sutartis, pateikė ES statistikos tarnyba – Eurostatas. 

Šie Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui svarbūs viešosios ir privačios partnerystės projektai padės sukurti visiškai naują karinę infrastruktūrą trims Lietuvos kariuomenės padaliniams Šiauliuose, Rokantiškėse (Vilniaus raj.) ir Pajūryje (Šilalės raj.). Tai – pirmas kartas, kai objektų vystymas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Kiekviename naujame kariniame miestelyje bus pastatytos kareivinės, štabas, įrengtos valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti reikalingi karinės infrastruktūros objektai. Iš viso juose įskurs maždaug 3 tūkst. karių. Bendra visų trijų sutarčių vertė siekia apie 168 mln. eurų. Dėl pasirinkto partnerystės modelio Krašto apsaugos ministerija didelius statybos kaštus galės paskirstyti lygiomis dalimis per 12,5 metų laikotarpį, po to, kai bus sukurta naujoji Lietuvos kariuomenės dalinių infrastruktūra ir ji bus pradėta eksploatuoti.

„Eurostatas preliminariai patvirtino, kad visos rizikos tarp projekto partnerių paskirstytos tinkamai ir šis projektas nedidins biudžeto deficito. Tai yra labai svarbi žinia, nes, jei būtų kitaip ir sutartys būtų pripažintos įtakojančiomis biudžeto deficitą, vien šios sutartys valstybės skolą automatiškai padidintų 95 mln. eurų realia verte”, –  Eurostato preliminarią išvadą komentuoja Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA)  Viešosios ir privačios partnerystės kompetencijų centro ekspertė Neringa Pažūsienė.

Jos teigimu, Eurostatas peržiūri kiekvieną Europos Sąjungos šalyse pasirašomą valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį ir įvertina, ar partneriai teisingai pasiskirstė rizikas – statybos, tinkamumo, paklausos. Paprastai statybos (įskaitant ir projektavimo) ir tinkamumo (infrastruktūros ir paslaugų kokybės) rizikos privalo būti perduotos privačiam partneriui, o paklausos riziką, pavyzdžiui, kokio dydžio pastatų ar kitos infrastuktūros reikia, viešasis subjektas pasilieka sau. Taip pat  Eurostatas vertina numatytas valstybės ar savivaldybės garantijas ir kitas nuostatas.

„Teikdami ekspertinę pagalbą projekto partneriams, visuomet rekomenduojame sutartis rengti pagal CPVA standartinius dokumentus, kadangi jie nuolat atnaujinami pagal Eurostato reikalavimus“, –  pabrėžia N. Pažūsienė.  

Šiuo metu iš 9 Lietuvos valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių 2 sutartis Eurostatas yra pripažinęs balansinėmis (Vilniaus Balsių mokyklos ir Palangos aplinkkelio), o 7 – nebalansinėmis  (Vilniaus, Kauno ir Panevėžio komisariatų / areštinių sutartis, Kauno rajono švietimo infrastruktūros atnaujinimo sutartis ir pastarosios Krašto apsaugos ministerijos ir privačių įmonių pasirašytos karinių dalinių viešosios infrastruktūros sukūrimo sutartys).

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 10 21