Viešųjų investicijų projektų rengimas - Naujienos

Lietuvos praktika – sektinas pavyzdys Europai?

linas_3.jpg

Sąnaudų-naudos analizės (toliau – SNA) taikymo Lietuvoje praktika susilaukia vis daugiau dėmesio kitose Europos Sąjungos šalyse. Metodologiniai ir praktiniai įrankiai, taikomi Lietuvos viešajame sektoriuje, palengvina SNA naudos analizės atlikimą, taupo projektų rengėjų ir vertintojų laiką. Jų naudojimas didina atliekamų vertinimų skaidrumą bei gautų rezultatų pagrįstumą. Neatsitiktinai Lietuvos atstovai kviečiami pasidalinti SNA vystymo ir taikymo patirtimi įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.

2018 m. balandžio 10 – 12 d. SNA taikymo problemos buvo analizuojamos Romoje vykusiame viename svarbiausių šios srities renginių „Europos Sąjungos finansuojamų projektų sąnaudų naudos analizė“. Renginyje kalbėję Europos Komisijos, JASPERS, šalių narių ekspertai sutinka, jog SNA iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastu projektų naudos vertinimo metodu, tačiau jo taikymas praktikoje kelia įvairių iššūkių. Būtina išnagrinėti tikrąsias projektuose sprendžiamų problemų priežastis, numatyti viešųjų paslaugų paklausą, atlikti projekto įgyvendinimo alternatyvų analizę, atlikti jų finansinį, socialinį-ekonominį vertinimą bei apskaičiuoti rizikas. Todėl SNA – tai kompleksinis procesas, reikalaujantis ekonominių, finansinių, inžinerinių kompetencijų, kurios yra reikalingos, siekiant įvertinti projektų socialinę-ekonominę naudą ir nustatyti efektyviausią jo įgyvendinimo alternatyvą.

Atitinkamai sprendimai ir praktiniai įrankiai, kurie palengvintų SNA taikymą buvo viena svarbiausių renginio temų. „Techninių skaičiavimo procesų automatizavimas, ekonominės naudos skaičiavimo standartizavimas, specializuotų institucijų atliekami ekonominiai tyrimai, kurių rezultatai galėtų būti tiesiogiai taikomi ir tokiu būdu sutrumpintų projektų rengimo laiką bei išlaidas, rengėjams yra tos priemonės, kurios yra patikrintos praktikoje ir siūlomos Lietuvos, siekiant palengvinti projektų rengėjų ir vertintojų darbą“, – kalbėjo Lietuvos praktiką pristatęs CPVA ekspertas Linas Jasiukevičius, – „Metodiniai įrankiai, sukurti Lietuvoje, visuomet susilaukia ypatingo dėmesio ir suprantami kaip didelis šalies viešojo sektoriaus pasiekimas, kurį bandoma kopijuoti. Tačiau jų įgyvendinimas reikalauja kompleksinių sprendimų, kurių kitose šalyse šiuo atžvilgiu vis dar stokojama. Be to, reikia laiko, per kurį šie priimti sprendimai materializuotųsi į konkrečias metodikas bei sprendimų priėmimo procesus, visi projektų rengimo ir vertinimo sistemos dalyviai yra apmokomi, todėl reikia kantriai dirbti, kol pradedami skinti vaisiai. Lietuvoje šiuo aspektu turime kuo didžiuotis – kryptingos nuoseklios pastangos leido pasiekti tokių rezultatų, kurie vertinami kaip gerasis pavyzdys. Žinoma, šioje srityje niekada negalima sustoti. Aplinka nuolat keičiasi, kelia vis naujų iššūkių ir nuolatinės pastangos yra būtinos, jog siūlomi sprendimai būtų aktualūs ir leistų spręsti realias projektų rengimo ir vertinimo problemas“.

Europos Komisijos atstovas Kfzysztof Kasprizyk renginyje teigė, jog Komisija jaučia didelį poreikį iš šalių narių sprendimams ir įrankiams, kurie palengvintų SNA atlikimą investicijų projektuose. Todėl įvairūs pasiūlymai šiuo klausimu yra aktualūs, o Lietuvos praktika šiuo atžvilgiu yra labai įdomi. „Konkretesni SNA taikymo pokyčiai ir perspektyvos bus žinomi gegužės pabaigoje. Šiuo metu analizuojama įvairi praktika nuo viską palikti kaip yra iki įvairių reikalavimų, kurie įtraukti į teisinį reguliavimą, mažinimu ir didesnės laisvės šiuo klausimu šalims narėms suteikimu. Tai iš dalies, koks yra politinis sprendimas ir į kurią pusę krypsta diskusijos šiuo metu, dar yra sunku pasakyti. Tačiau kaip bebūtų, viskam dar turi pritarti visos šalys narės ir tai nėra paprastas sprendimas“, – kalbėjo atstovas.

Anot Witold Willak, SNA turi būti suprantama ne tik kaip įrankis, kuris leidžia priimti efektyvius sprendimus, susijusius su investicijų įgyvendinimu, bet pirmiausią kaip mąstymo būdas. „Šalys turi suprasti, jog įgyvendindamos projektus kuria aplinką pirmiausią savo žmonėms, kuri padidintų šalies konkurencingumą ir kurtų galimybes ekonominiam augimui. Nors SNA taikymas kelia įvairių iššūkių, yra būdų jos atlikimą padaryti paprastesnį ir Lietuvoje nuveikti darbai būtų vienas pavyzdžių. Kartais tenka girdėti, jog galbūt SNA nereikalinga, nes tik apsunkina projektų įgyvendinimo procesą. Tačiau alternatyvų nėra – prieš imantis ką nors statyti ar įsigyti, pirma būtina įvertinti tokių sprendimų naudą. Priešingu atveju šios neišmoktos pamokos brangiai kainuoja...“, – kalbėjo ekspertas.

Planuojama, jog atnaujintose Komisijos SNA gairėse, taikomose projektuose, kuriuose tinkamos finansuoti išlaidos didesnės nei 50 mln. eurų, turėtų būti pateikta SNA taikymo pavyzdžių iš naujų sektorių pvz., inovacijų ir plėtros sektoriaus, o esami sektoriai, atsižvelgiant į sukauptą gerąją praktiką 2014 – 2020 m. programavimo periode, turėtų būti dar labiau detalizuoti (pvz., transporto sektorius). Planuojama, jog SNA reikalavimai galėtų skirtis analizės apimtimi priklausomai nuo projekto dydžio ir investicijų apimties. Tačiau, nepaisant projekto dydžio, projekto pagrįstumas, socialinė-ekonominė nauda ir efektyvumas išlieka ir bus esminiais kriterijais.

CPVA ekspertai nuolat papildo metodologinius dokumentus sukaupta gerąją Lietuvos ir užsienio praktika. Ar Lietuvos gerąja praktika pasinaudos kitos ES šalys? Laikas parodys. Tačiau dėmesys Lietuvai tik auga. Džiugu, jog esame vienu žingsniu priekyje, o geras pavyzdys visada užkrečia.

Linas Jasiukevičius
CPVA VPPS ekspertas

Paskutinė atnaujinimo data: 2018 04 27