Viešųjų investicijų projektų rengimas - Dažnai užduodami klausimai

Skaičiuojant investicijų likutinę vertę projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visais atvejais turi būti atžvelgta į investicijų naudingą realų ekonominį tarnavimo laikotarpį. Bendra taisyklė viena - šis laikotarpis nustatomas pagal gamintojo suteiktas garantijas, mechanizmų ir medžiagų tarnavimo laikotarpius bei atsižvelgiant į numatomas reinvesticijas.

Daugiausiai manipuliacijų projektuose investicijų likutine verte tenka matyti pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo atvejais, kuomet investicijų likutinė vertė nustatoma pagal turto, į kurį investuojama, buhalterinę likutinę vertę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus. Atkreipiame dėmesį, jog šie normatyvai taikomi apskaitos tikslais ir projektuose, skaičiuojant pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo investicijų likutinę vertę, nėra tinkami. Šiuo atveju investuojama į rekonstrukcijos ir modernizavimo elementus, kurių naudingą tarnavimo trukmę apsprendžia ne likutinė pastato buhalterinė vertė, bet naudingas medžiagų, naudotų atlikti rekonstrukciją / modernizavimą, tarnavimo laikotarpis. Praktika rodo, jog medžiagų, naudojamų pastatų rekonstrukcijos darbams, naudingas tarnavimo laikotarpis neviršija 20- 25 metų, kuriam praėjus reikalinga vėl atlikti panašias investicijas, jog pastatas galėtų būti pilnai funkcionalus ir atitiktų higienos normas. Todėl projektuose, kuriuose planuojama atlikti pastatų rekonstrukciją, remontą ar modernizavimą, likutinės apskaičiavimas, taikant ilgesnį nei 25 metų naudingą tarnavimo laikotarpį, dažniausiai nėra pagrįstas. Vidaus darbams šis laikotarpis dar trumpesnis, dažniausiai iki 15 metų.

Likutinė vertė gali būti apskaičiuota taikant viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo normatyvus tik tais atvejais, kuomet, įgyvendinant projektą, planuojama statyti naują pastatą. Tačiau tuomet periodiškai turi būti numatytos reikšmingos pastato būklę palaikančios reinvesticijos ir priežiūros išlaidos, kad pastatas visą šį laikotarpį galėtų pilnai funkcionuoti ir atitiktų higienos noras. Praktika rodo, jog neatliekant palaikomųjų investicijų, pastatas 20 – 30 laikotarpiu tampa avariniu.

Atnaujinta 2018 09 26
Ar atsakymas Jums naudingas?

Grąžinamoji subsidija – tai projekto finansavimo forma kai projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, jog teikiant grąžinamąją subsidiją naudojamos ES struktūrinės paramos lėšos, ji apskaitoma IP skaičiuoklės G.1.1. eilutėje. Tuo tarpu kiekvienais metais grąžinamos sumos apskaitomos G.3.2. eilutėje.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 4.1 dalyje pateikti rekomenduojami projekto ataskaitiniai laikotarpiai kiekviename veiklos sektorių, į kuriuos atsižvelgus jei jo analizės laikotarpis būtų prilygintas metodikoje nustatytai trukmei, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti koreguojama, įvertinus turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų (>50 proc.), naudingo tarnavimo laikotarpį. Bet ji negali būti trumpesnis nei naudingas turto tarnavimo laikotarpis. Palyginimo tikslai taip pat svarbu užtikrinti, jog visose nagrinėjamose alternatyvose ataskaitinio laikotarpio trukmė turi būti ta pati. Todėl, jei turto naudingo tarnavimo laikotarpio trukmė tarp nagrinėjamų alternatyvų skiriasi (pvz., kuriant atliekų surinkimo infrastruktūrą vienoje alternatyvoje daugiausiai investuojama į įprastus antžeminius konteinerius, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 10 m., o kitoje daugiausiai į rangos darbus, skirtus įrengti požeminę atliekų kaupimo infrastruktūrą, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 15 metų), turima pasirinkti tokį analizės laikotarpį, kuris tarp alternatyvų yra ilgiausias (pateikto pavyzdžio atveju tai yra 15 metų).turi būti nustatomas projekto analizės laikotarpis. Tačiau, atskirais atvejais dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip reikšmingai trumpesnis turto, į kurį investuojama, naudingas tarnavimo laikotarpis, dėl kurio iš esmės reikėtų kartoti projektą,

Atnaujinta 2018 10 16
Ar atsakymas Jums naudingas?

IP teisinės aplinkos analizė turi būti koncentruota tik į tuos teisinius aspektus, kurie:

  • nustato viešosios paslaugos teikimo norminius reikalavimus ir standartus, t. y. apibrėžia kokios kokybės ir kaip viešoji paslauga turi būti teikiama;
  • reglamentuoja viešosios paslaugos esamą finansavimo tvarką, tęstinumą ir alternatyvias finansavimo galimybes;
  • sąlygoja viešosios paslaugos teikimo apribojimus privalomų išnagrinėti IP įgyvendinimo alternatyvų atžvilgiu, t. y. įvertinama ar yra kokių apribojimų, dėl kurių viešoji paslauga konkrečios privalomos nagrinėti alternatyvos atžvilgiu negali būti teikiama ar gali būti teikiama tik su išlygomis;
  • daro reikšmingą įtaką galimybėms suformuoti IP įgyvendinimo alternatyvas ir pačio IP įgyvendinimui.

IP teisinės aplinkos analizėje būtina pateikti paaiškinimus, kaip kiekvienas iš IP įvardytų teisinių dokumentų minėtais aspektais daro įtaką IP įgyvendinimui. Tačiau analizės tekstas neturi būti ilgesnis nei būtina pagrindiniams teisiniams aspektams išnagrinėti. Visų IP autoriui žinomų teisinių dokumentų įvardijimas be jų poveikio IP įgyvendinimui analizės yra blogoji ir nepageidaujama praktika.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, kurią turite nurodyti SNA skaičiuoklės pirmame darbalapyje, yra planuojama sutarties pirmai projekto veiklai (rangos darbų, projektavimo darbų, baldų įsigijimo ir pan.) vykdyti data. Jei jau rangos darbai yra pradėti iki SNA skaičiuoklės pildymo pradžios, projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data nurodoma ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, o patirtos projekto išlaidos (jei tokių yra) SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose įrašomos „nuliniais“ metais. Atkreiptinas dėmesys, kad investicijų projekto, paraiškos ar pan. rengimo paslaugos nėra laikomos projekto veiklomis, kadangi tokios veiklos yra pradedamos dar prieš projektą, t. y. norint įsitikinti, ar projektas yra reikalingas, ar projektas gali būti finansuojamas ir pan. Jei tokios išlaidos yra patirtos anksčiau, nei SNA skaičiuoklėje nurodyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, ir yra įtraukiamos į projekto biudžetą, jos turi būti nurodytos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose „nuliniais“ metais, nepriklausomai nuo to, kada prasidės nuliniai metai. Pavyzdžiai:

  1. jei investicijų projekto rengimas paslaugų sutartis su tiekėjais jau yra pasirašyta2015-11-03 ir investicijų projektas yra rengiamas, o planuojama veiklų įgyvendinimo pradžios data yra 2016-09-01, tuomet projekto „nuliniai“ metai SNA skaičiuoklėje bus 2016 m. ir visos iki to laiko patirtos su projektu susijusios išlaidos (šiuo atveju investicijų projekto rengimo paslaugų pirkimo išlaidos)nurodomos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose atitinkamose projekto biudžeto eilutėse „nuliniais“ metais kaip ir visos išlaidos, kurios planuojamos nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau);
  2. jei projekto veiklos (pvz., rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, įrangos įsigijimo ar pan.) yra pradėtos (pasirašyta sutartis su rangovu (-ais), prekių tiekėju (-ais) ir/ar paslaugos teikėju (-ais) nuo 2015-06-10, tačiau investicijų projektas ir SNA skaičiuoklė rengiami 2016-04-22, tuomet SNA skaičiuoklėje projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data bus ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, t. y. gali būti 2016-04-22. Atitinkamai projekto „nuliniai“ metai bus 2016 m., o visos iki 2016-04-22 patirtos projekto investicijų išlaidos (jei tokių yra) nurodomos „nuliniais“ metais, taip pat „nuliniais“ metais nurodomos ir tos išlaidos, kurios dar bus patiriamos nuo 2016-04-22 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau).
Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Skaičiuoklėje naudos/žalos komponentai yra pateikiami alternatyvų darbalapiuose H1.1-H1.7  bei H2.1-H2.3 eilutėse pagal bendrųjų prielaidų darbalapyje (1 darbalapis) pasirinktą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą. Naudos/žalos komponentai yra pasirenkami iš pateikiamo sąrašo paspaudus ant nurodytų eilučių. Skaičiuoklė sukonstruota taip, kad pasirinkus naudos/žalos komponentą, jis yra eliminuojamas iš siūlomo sąrašo, todėl, jeigu pateikiamas sąrašas yra tuščias, rengėjas pasirinko visus galimus naudos/žalos komponentus prieš tai arba pasirinktame sektoriuje žalos komponentai nėra numatyti (taikoma tik žalų atveju). Pažymėtina, kad dėl skirtingų Excel versijų, galima situacija, kuomet paspaudus ant nurodytų eilučių, sąrašas nėra pateikiamas ir paaiškinimas dėl siūlomų pasirinkti iš sąrašo naudos/žalos komponentų nėra rodomas. Tokiu atveju, rengėjas turėtų vadovautis Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių rinkiniu ir,  pagal nagrinėjamą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą, naudos/ žalos komponentą įrašyti savarankiškai. 

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Projekto finansinė ir socialinė-ekonominė analizė atliekama prognozuojant tik pokytį nuo esamos situacijos, t.y., projektu vertinamas tik pokytis ir šiam pokyčiui skaičiuojami bei vertinami finansinės ir socialinės-ekonominės analizės rodikliai, todėl vertinant projektą duomenys dėl esamos situacijos IP skaičiuoklėje nesuvedami (nėra tokios galimybės), o tik aprašomi rengiamame IP. Esamos situacijos aprašymas reikalingas tam, kad būtų pristatytos pagrindinės finansinės ir socialinės-ekonominės padėties prielaidos, užfiksuojant status quo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą įgyvendinant VPSP būdu, IP Skaičiuoklėje atsiranda papildomas darbalapis (atitinkamai "A.0", "B.0" ir t.t.), kuriame turi būti įvesti esamos situacijos duomenys, susiję su planuojamu įgyvendinti projektu. Tolimesniam vertinimui (pvz., maksimaliems viešojo sektoriaus įsipareigojimams apskaičiuoti ar perkeliant rizikų analizės duomenis į partnerystės klausimyną) naudojami absoliučiais skaičiais atliktos analizės duomenys (t.y. esama situacija + pasirinkta projekto įgyvendinimo alternatyva) (atitinkamai IP Skaičiuoklėje papildomi darbalapiai pavadinimais  "6.1" ir "6.2").

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Projekto (investicijų) trukmė yra projekto investavimo laikotarpis, pvz., įgyvendinamas projektas švietimo sektoriuje, investuojant į sektorinio praktinio mokymo centro infrastruktūros atnaujinimą. Laikas, kada atliekamos investicijos - 3 metai - ir yra projekto (investicijų) trukmė. Projekto ataskaitinis laikotarpis - tai metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos pajamų, veiklos išlaidų, mokesčių, finansavimo bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius. Pvz., to paties jau minėto švietimo sektoriuje įgyvendinamo projekto ataskaitinis laikotarpis yra 25 metai, iš kurių 3 metai yra skirti investicijoms atlikti, likę 22 metai - infrastruktūros naudojimo ir veiklos vykdymo trukmė.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Kiekvienas projektas yra skirtingas, taip pat yra skirtinga ir kiekvienos projektą įgyvendinančio subjekto tolerancija rizikai, todėl konkrečios reikšmės negali būti apibrėžtos. Rizikos priimtinumo dalis yra skirta projekto įgyvendintojui įsivertinti tikimybę, jog bus pasiekti nustatytų verčių rodikliai bei priimti racionalius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Jei projekto rengėjas skaičiavimams naudoja IP Skaičiuoklėje numatytas prielaidas pvz., scenarijų analizės atveju, tuomet jų pagrįsti nereikia - užtenka pakomentuoti rezultatus. Jei keičiamos numatytos prielaidos, tuomet pagrindimas yra būtinas.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas  – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Vadinasi, esamo turto rekonstavimas apima galimybę padidinti esamo turto (statinio) plotą ir/arba jo funkcinių ir techninių savybių pagerinimą, kai keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Esamo turto pritaikymas - tai gali būti patalpų paskirties keitimas, paprastasis remontas, kapitalinis remontas (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Kokybės metodikoje apibrėžtas alternatyvų, kurios turi būti privalomai išnagrinėtos IP, sąrašas. Jei pasirenkant projekto investavimo objekto tipą tokio konkretaus projekto tipo nėra, reikia žiūrėti, kuriame investavimo objekto tipo alternatyvų sąraše yra Jūsų nagrinėtina alternatyva. Atitinkamai, jei turto įsigijimo alternatyva yra numatyta išnagrinėti vertinant projekto investavimo objekto tipą - naujų pastatų statybą, tuomet turi būti pasirenkamas šis investavimo objekto tipas ir išnagrinėjamos minėtam investavimo objekto tipui priskirtinos alternatyvos.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Siekiant įvertinti naudą atsirandančią dėl investicijų į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas. Projekto nauda apskaičiuojama kaip skirtumas tarp rinkoje teikiamos apgyvendinimo paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Naudą siūlome skaičiuoti vadovaujantis SNA Metodikoje aprašytu socialinės apsaugos sektoriaus naudos komponentu „Pagerintos socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės apsirūpinti būstu“. Tiesa, bendrabučių modernizavimo ir/ar plėtros atveju siūlomo taikyti naudos komponento taikymas nėra tapatus. Vertinant projektų, kuriuose investuojama į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą, sukuriamą naudą, svarbu atsižvelgti į tai kiek ir kokių bendrabučių planuojama įrengti/modernizuoti (svarbu įsivertinti bendrabučio plotą bei asmenų skaičių, kuris planuojama gyvens bendrabutyje). Pavyzdžiui, modernizuojamas bendrabutis, kuriame yra 1 kambario 5 dviviečiai kambariai po 25 kv. m. Tarkime, atlikus rinkos analizę nustatyta, kad 1 kambario 25 kv. m. dydžio buto nuoma panašioje vietoje kaip bendrabutis – 250 Eur per mėn., tuo tarpu bendrabutyje dvivietis kambarys kainuoja 100 Eur (50 Eur / asmeniui). Atitinkamai dėl projekto atsirandanti nauda apskaičiuojama taip: Socialinė ekonominė nauda = (250 – 100) * 5 kambariai * 12 mėn. = 9000 Eur / metus.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

KK apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodikoje pateikiama keletas variantų, kaip galima apskaičiuoti išorinę socialinę-ekonominę naudą, įgyvendinant projektus neformaliojo švietimo srityje. Visi jie gali būti naudojami, tačiau šiuo atsakymu, iki kol nėra išleista patikslinta/papildyta šios metodikos versija, norime papildyti esamoje metodikoje pateiktus aiškinimus, susijusius su minėtos naudos vertinimu, tais atvejais, kai rinkoje egzistuoja brangesnės tos pačios neformaliojo ugdymo paslaugos, kuriai pagerinti planuojamas įgyvendinti IP, alternatyva. Šiuo atveju taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas, naudą apskaičiuojant kaip skirtumą tarp rinkoje teikiamos paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Pvz., jei rinkoje atitinkamos neformaliojo švietimo paslaugos kaina asmeniui 50 Eur per mėnesį, viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, įgyvendinus IP, yra 20 Eur, tuomet skaičiuojama nauda vienam asmeniui siekia 30 Eur per mėnesį (=50 – 20). Šis vertinimo metodas gali būti taikomas ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų teikimo atveju.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Pateiktas klausimas leidžia suprasti, jog planuojama vykdyti pastato konversiją, kurios galutinis rezultatas - komercinių paslaugų teikimas rinkai, t. y. rekonstruojamas pastatas, kuriame išnuomojamos patalpos, skirtos komercinių paslaugų teikimui. Šiuo atveju išorinė socialinė ekonominė nauda pasireiškia tuo, jog kuriamos darbo vietos privačiame sektoriuje, kurios kuria pridėtinę vertę. Šiai naudai vertinti, sektoriuje „Viešoji infrastruktūra verslui“ pateikiami komponento „Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“ įverčiai. Atsižvelgiant į tai, jog pateikiami įverčiai apskaičiuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančioms veikloms, siekiant išvengti naudos pervertinimo, skaičiuojant darbuotojo kuriamą pridėtinę vertę mažą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (kaip yra šiuo atveju) nurodytos reikšmės turi būti koreguojamos ne didesniu nei 0,168 korekcijos koeficientu. Šis koeficientas yra apskaičiuotas kaip darbo našumo santykinis skirtumas tarp sektoriaus „S. Kita aptarnavimo veikla“ ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių. Skaičiuojant naudą svarbu atkreipti dėmesį, jog minėtas komponentas taikomas tik naujai sukuriamoms darbo vietoms, t. y. vietoms, kurios nebuvo perkeltos į rekonstruotą infrastruktūrą iš kitur. Todėl atlikta potencialių infrastruktūros naudotojų analizė turėtų išskirti, kokia dalis darbo vietų bus sukurta išskirtinai dėl analizuojamo objekto, o kokia būtų sukurta ar šiuo metu veikia kitur ir nesant projekto (nesant informacijos turėtų būti daroma konservatyvi prielaida, kad ne mažiau 80 proc. darbo vietų būtų sukurta ir be projekto, t. y. tik penktadalis kuriamų vietų priskiriama kaip naujai sukurtos darbo vietos).

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus galima nauda projekte pasireiškia dėl to, kad asmenims, besinaudojantiems nakvynės namų paslaugomis, nereikia mokėti už savo būstą (t. y. išvengtos būsto nuomos sąnaudos). Socialinės apsaugos sektoriuje naudojamas naudos komponentas „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Tuo tarpu apnakvindinimo paslaugoms toks įvertis pagal savo prasmę negali būti pritaikomas. Dėl šios priežasties ekonominės naudos įvertis „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus turi būti paskaičiuotas individualiai. Skaičiuojant naudą „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ nakvynės namams reikia žinoti: 1) pigiausios galimo analogiško būsto vieno kv. m. vid. rinkos nuomos kainą per mėn. (naudojami ilgalaikės nuomos duomenys), 2) apnakvindinimo paslaugai naudojamo nakvynės namų naudingąjį plotą (jei apnakvindinimo paslaugai teikti naudojamas ne visas naudingas nakvynės namų pastato plotas, skaičiavimuose naudojamas nakvynės namų pastato plotas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į apnakvindinimo paslaugai naudojamą nakvynės namų naudingąjį pastato plotą), 3) vid. metinį nakvynės namų užimtumą (proc.).

  • Tuomet socialinė (ekonominė) projekto nauda (metams) apskaičiuojama pagal šią formulę: (Vid. 1 kv. m. nuomos kaina mėn.) * 12 mėn. * apnakvindinimo paslaugai naudojamas nakvynės namų naudingasis plotas * vid. metinis nakvynės namų užimtumas
Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Kuriant naują atliekų surinkimo aikštelę, didėja jų tinklas, todėl gyventojai turi daugiau galimybių pasirinkti, kurioje aikštelėje mesti atliekas. Būtų racionalu teigti, jog gyventojai pirmenybę teikia toms aikštelėms, kurios yra arčiausiai jų gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje susidaro atliekos. Atsiradus naujai aikštelei, bent daliai gyventojų sutrumpėja atstumas iki vietos, kurioje galima išmesti atliekas, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo (kitai daliai jis gali padidėti). Trumpesnis atstumas reikalingas nuvykti iki aikštelės sąlygoja ir trumpesnį šiai veiklai atlikti sugaištamą laiką. Kadangi gyventojai gali šį laiką panaudoti alternatyviai veiklai, sutaupytas laikas yra nauda, kurią racionalu vertinti, rengiant atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros projektus.

Žemiau pateiktas naudos apskaičiavimo pavyzdys:

Jei namų ūkis atliekas išmeta kartą per dieną, sutaupytas laikas, priklausantis nuo sutrumpėjusio atstumo iki atliekų surinkimo vietos, apskaičiuotas lentelėje.

Lentelė: Laiko sutaupymai mažinant atstumą iki atliekų surinkimo vietos.

Atstumo iki atliekų surinkimo vietos sumažėjimas (metrai) Sutaupomas laikas (1,39 m/s), einant pirmyn ir atgal (sekundė) Laiko sutaupymai (valandos) Šiukšlių išmetimo kartai per metus Laiko sutaupymai namų ūkiui (valandomis)
10 14 0,004 365 1,459
20 29 0,008 365 2,918
30 43 0,012 365 4,376
40 58 0,016 365 5,835
50 72 0,020 365 7,294
60 86 0,024 365 8,753
70 101 0,028 365 10,212
80 115 0,032 365 11,671
90 129 0,036 365 13,129
100 144 0,040 365 14,588

Jei atliekamos išvežamos automobiliu, tuomet sutaupomas laikomas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į automobiliu nuvažiuojamą atstumą (pirmyn ir atgal) ir vidutinį važiavimo greitį. 

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Socialinės globos paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo atvejais taikytini naudos komponentai: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” ir „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda”. Šių komponentų naudojimas investicijų projektuose grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Atitinkamai yra pagrįstų argumentų teigti, jog asmenys grįžę į darbo rinką patiria naudą, susijusia su pagerėjusia sveikata.

Naudos komponentas „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda” taikomas naudai vertinti tik tuomet, kai didinamas vietų socialinės globos namuose skaičius, t. y. didinamas socialinės globos namų paslaugų prieinamumas. Komponentas apskaičiuojamas tokiu būdu: skaičius asmenų, kurie dėl projekto įgyvendinimo naujai gauna socialinės globos namų paslaugas, dauginamas iš komponento įverčio. Pvz., įkuriant senyvo amžiaus asmenims globos namus, kuriuose planuojamos 10 naujų vietų, nauda 2016 m. apskaičiuojama taip: 10*277=2 770 Eur. Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.

Naudos komponento „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” taikymas priklauso nuo to, ar yra kuriamos naujos socialinės globos vietos, ar tik pagerinama jose teikiamų paslaugų kokybė, bei nuo to, kokios rūšies: dienos ar ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos teikiamos.

Kuriant naujas dienos socialinės globos vietas, galima nagrinėti asmenų, kurie iki projekto įgyvendinimo prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį, ir, jį įgyvendinus, gali grįžti į darbo rinką ir uždirbti bent minimalų darbo užmokestį, išvengtas sąnaudas, kurios 2016 m. lygios minimaliam mėnesiniam bruto atlyginimui (įskaitant darbdavio mokamus „Sodros“ mokesčius) 459 Eur. („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)). Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.

Kuriant naujas ilgalaikės (trumpalaikės) globos vietas, nauda gali būti skaičiuojama, įvertinant išvengtas privačių senelių globos namų išlaidas, kurios būtų patiriamos jei paslaugos būtų perkamos rinkoje. CPVA ekspertų apklausa parodė, jog tokios paslaugos vienam asmeniui per mėnesį rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 650 eurų (2016 m.) („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)).

Vieno ar kito naudos komponento įverčio taikymas visais atvejais priklauso nuo to, ar teikiamos tik dienos socialinės paslaugos („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)), kurių metų globos paslaugas gaunantis asmuo kiekvieną dieną atvyksta į globos įstaigą ir vakare grįžta namo, ar teikiama visa kompleksinė globos paslauga („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)), kurios metu globą gaunantis asmuo gyvena globos įstaigoje.

Kiekvienu atveju, skaičiuojant taikytiną įverčio reikšmę, turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai) – jis tiesiogiai mažina asmenų gaunamą socialinę-ekonominę naudą tokia pačia suma, koks yra mokesčio, paslaugos gavėjo tiesiogiai mokamo už gaunamas paslaugas, dydis.

Pvz.: Įkuriami globos namai, kuriuose paslaugos bus teikiamos 10 asmenų, kurių kiekvienas už paslaugas tiesiogiai mokės po 350 Eur per mėnesį, tuomet metinė (2016 m.) nauda, vertinama komponentu „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” visiems asmenims apskaičiuojama taip:

10 asmenų *12 mėn*(459-350)=13 080 Eur (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos), jei paslaugos bus naudojamasi per diena tik 4 val., tuomet nauda lygi 0,5*13 080=6 540 Eur.

Arba

10 asmenų *12 mėn *(650-350)=36 000 (išvengtos privačių globos namų išlaidos - jeigu teikiamos kompleksinės paslaugos)

Gerinant paslaugų kokybę ir nekuriant naujų globos vietų, išvengtas darbo užmokesčio sąnaudas vertinti nebūtų tikslinga, todėl taikytinas tik vienas naudos komponentas, atspindintis išvengtas privačių globos namų išlaidas. Papildomai tokio tipo projektuose, reikia įvertinti, kokia dalis paslaugos bus pagerinta iki privačių globos namų teikiamų paslaugų lygio. Šis dalis apskaičiuojama kaip santykis tarp sutvarkytos infrastruktūros ir visos infrastruktūros, kuria naudojasi globos paslaugas gaunantys asmenys, arba kaip laiko dalis, kurį praleidžia globos paslaugą gaunantys asmenys sutvarkytoje infrastruktūroje, lyginant su visu laiku praleidžiamu globos įstaigoje. Be to, kaip ir naujų globos vietų kūrimo atveju turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai).

Pvz. Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), ir bus atnaujinti 3 kambariai ir sutvarkoma dalis bendro naudojimo patalpų, kurie bendrai sudaro 50 proc. pastato naudingojo ploto, nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,5 (sutvarkyta infrastruktūros dalis)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=18 000 Eur.

Pvz., Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), sutvarkoma valgykla, kuriose globotiniai praleidžia 20 proc. paros laiko. Tuomet nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,2 (paros laiko = 4,8 val.)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=7 200 Eur.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Bakalauro laipsnio įgijimo atveju taikykite 40 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas. Magistro laipsnio įgijimo atveju taikykite 15 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas bakalauro laipsnis. Magistro laipsnio įgijimo atveju (vientisos studijos) taikykite 55 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Švietimo sektoriaus projektuose naudai vertinti naudojamų komponentų: „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“, „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ ir „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas”, pateiktos įverčių reikšmės apskaičiuotos darant prielaidą, jog įgyvendinant projektus yra sukuriamos galimybės teikti paslaugą vartotojams, kurie iki tol paslauga apskritai nesinaudojo, t. y. kiekvienam papildomai dėl IP įgyvendinimo atsiradusiam paslaugos vartotojui priskiriama visa atitinkamu komponentu vertinama įverčio reikšmė. Todėl projektuose, kuriuose sutvarkoma tik dalis infrastruktūros, o paslaugos vartotojų skaičius išlieka tas pats, minėtas visos įverčio reikšmės taikymas nebūtų teisingas. Tokiu atveju ji turi būti koreguojama koeficientu, kurio reikšmė apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokią švietimo paslaugos apimties dalį pagerins planuojamos investicijos. Toliau yra pateikiama keletą pavyzdžių. Aukštasis mokslas Įgyvendinant projektą, universitete planuojama atnaujinti ir modernizuoti laboratoriją, kuri chemijos technologijų bakalauro studijų programoje leis užtikrinti šių dienų poreikius 4 iš 40 studijų modelių (24 iš 240 ECTS), kuriuos studentai turi išklausyti, norėdami gauti bakalauro diplomą. Atitinkamai komponento „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas” įverčio reikšmė turi būti koreguojama koeficientu 24/240 = 0,1. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Konversijos koeficientų bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika, siekiant įvertinti šiuo komponentu naudą bakalauro (magistro) studijų studentams, nustatytos įverčių reikšmės, nustatytos doktorantūros studijas baigusiems asmenims, turi būti papildomai sumažintos 70 proc., t. y. koreguojamos koeficientu 0,3. Galutinė vienam naudą gausiančiam studentui vienų metų įverčio reikšmė apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė, taikoma doktorantams] x 0,3 x 0,1 Mokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, mokykloje planuojama atnaujinti fizikos ir chemijos kabinetus. Jei tarkim kiekvienas mokyklos mokinys juose mokosi vidutiniškai 4 pamokose iš 30 turimų per savaitę, tuomet, įgyvendinus projektą, bus pagerinta 4/30 = 0,133 viso jo gaunamų ugdymo paslaugų mokykloje dalis. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,133. Ikimokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, planuojama darželyje atnaujinti vidaus patalpas ir įsigyti priemonių, skirtų ugdymui, dėl ko ugdymo proceso kokybė reikšmingai pagerės. Naudodamiesi sukurta infrastruktūra vaikai vidutiniškai praleis 70 proc. savo darželyje laiko. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,7. Atkreipiame dėmesį, jog projektuose darbai tokie kaip langų keitimas, sienų apšiltinimas, stogo atnaujinimas ir pan. patys savaime nesukuria prielaidų pasireikšti naudoms vertinamoms minėtais švietimo sektoriaus komponentais – jų sąlygojama nauda vertinama energetikos sektoriaus įverčiais.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.

Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.

Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):

  1. Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;
  2. Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.
  3. http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1
  4. Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.lt pateikiama informacija);
  5. Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas - 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.
Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Įvertis “Dėl ligos prarastos darbo dienos vertė” nėra tinkamas naudoti, siekiant įvertinti socialinę-ekonominę naudą geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo projektuose dėl šių priežasčių:

  1. Komponentas nėra priskirtas ekonominiam projektų tipui “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra”;
  2. Siekiant pagrįsti prielaidas, jog vandens kokybė yra bloga, iš esmės reiktų tikrinti kiekvieną šulinį ar bent jau atlikti reprezentatyvę tyrimų imtį nagrinėjamoje teritorija. Dėl duomenų trūkumo sudėtinga susieti vandens kokybę su dėl ligos prarastomis darbo dienomis konkrečiu atvejais.
  3. Komponentas “Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui” visapusiškai atspindi likusių naudų, kurių neapimta komponentai “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” spektrą. Gyventojai yra pasiryžę daugiau mokėti už nekilnojamį turtą dėl viso aibės priežasčių, tarp kurių gali būti ir padidėjęs kokybės standartus atitinkančio geriamojo vandens prieinanumas ir kartu dėl to sumažėjęs sergamumas. Tai sąlygoja, jog komponentai “Dėl ligos praprastos darbo dienos vertė” ir  “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” naudos persidengia, ir todėl dėl naudos pertervertinimo rizikos negali būti kartu naudojami. Atitinkamai siūlome naudoti komponentą “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, kaip visapusiškesnį, aišku, jei taikymas projekte yra pagrindžiamas.
Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Rengiant investicijų projektus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimu, vandens ir nuotekų kiekiai turi būti prognozuojami, atsižvelgiant į realų jų suvartojimą ir išleidimą. Neturint realių (faktinį) duomenų, priimtina taikyti normatyvinius dydžius – pastaruosius skelbia vandens tiekimo įmonės. Prognozuojant vandens suvartojimą reikia atsižvelgti į gyventojų suvartojamą geriamąjį ir karštą vandenį buitinėms reikmėms, sodinių ir gėlynų laistymui, gyvulių ir gyvūnų priežiūrai. Atkreipiame dėmesį, jog skaičiuojant finansinius ir ekonominius rodiklius, suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų prognozės turi sutapti. Išorinio poveikio nauda minėtuose projektuose vertinama komponentais „Padidėjęs geriamo vandens tiekimo paslaugos prieinamumas” ir “Padidėjęs nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, sudauginant prognozuojamus suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekius su atitinkamų metų komponentų įverčiais. Be šiais komponentais vertinamos naudos pagrįstais atvejais gali būti identifikuota ir kita nauda. Yra prielaidų teigti, jog vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros plėtra gali sąlygoti nekilnojamojo turto vertės padidėjimą, vertinamą urbanistinės plėtros sektoriaus naudos komponentais „Vietovės patrauklumo namų ūkiams padidėjimas“ ir „Vietovės patrauklumo verslui padidėjimas“.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Pavyzdys Nr. 1: energijos suvartojimo išlaidų sumažėjimas Tarkime, analizuojamas projektas, apimantis fasado šiltinimo darbus ir šildymo sistemos pakeitimą. Tarkime, kad nerenovuoto pastato savininkas kasmet moka 1000 eurų už pastato šildymą, kai pastate palaikoma 18 0C temperatūra. Daroma prielaida, kad po projekto įgyvendinimo bus palaikoma ta pati 18 0C norminė temperatūra, tačiau dėl padidėjusio pastato energetinio efektyvumo bus sunaudojama mažiau energijos (šildymui) ir pastato šildymo išlaidos sudarys 800 eurų. Skaičiuoklėje analizuojamos alternatyvos biudžeto D.1.4 išlaidų eilutėje „Šildymo (išskyrus elektrą) išlaidos“ fiksuojame 200 eurų (1000 – 800) finansinius sutaupymus kasmet po projekto įgyvendinimo iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t.y. nurodome šią sumą su priešingu ženklu (minusu). Atsižvelgiant į tai, kad skaičiuoklė savarankiškai perkelia D.1 eilutės „Veiklos išlaidos“ pinigų srautą, kuriame yra įvertinti finansiniai išlaidų sutaupymai dėl energijos suvartojimo sumažėjimo, į „EA rodiklių lėšų srautas (realiąja išraiška)“ lėšų srautą ir pritaiko konversijos koeficientą atsižvelgiant į pirmame darbalapyje pasirinktą pagrindinį ekonominį veiklos sektorių, papildomai H.1 eilutėje „SE nauda (pasirinkite SE naudos komponentą)“ naudos dėl energijos suvartojimo sumažėjimo vertinti nereikia (t.y. nauda nedubliuojama).

Pavyzdys Nr. 2: energijos suvartojimo išlaidų sumažėjimas ir mikroklimato sąlygų pagerėjimas Tarkime, analizuojamas projektas, apimantis fasado šiltinimo darbus ir šildymo sistemos pakeitimą. Tarkime, kad nerenovuoto pastato savininkas kasmet moka 1000 eurų už pastato šildymą, kai pastate palaikoma 18 0C temperatūra. Žinoma, jog ši temperatūra neatitinka higienos normų reikalavimų. Daroma prielaida, kad po projekto įgyvendinimo bus palaikoma 20 0C norminė temperatūra ir pastato šildymo išlaidos sudarys 900 eurų. Skaičiuoklėje analizuojamos alternatyvos D.1.4. išlaidų eilutėje „Šildymo (išskyrus elektrą) išlaidos“ fiksuojame 100 eurų (1000 – 900) sutaupymus kasmet po projekto įgyvendinimo iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t.y. skaičiuoklėje nurodome šią sumą su priešingu ženklu (minusu). Atsižvelgiant į tai, kad po projekto įgyvendinimo pastate palaikomos temperatūros dydis pasikeičia, turi būti įvertintas ir mikroklimato sąlygų pagerėjimas (padidėjusio komforto nauda), kuris fiksuojamas skaičiuoklėje analizuojamos alternatyvos H.1 eilutėje „SE nauda (pasirinkite SE naudos komponentą)“. Iš sąrašo pasirenkama nauda „Pastatų energetinių savybių pagerėjimas“. Nauda apskaičiuojama šiais žingsniais:

  1. Skaičiuojama, kiek būtų išleidžiama esamoje situacijoje iki projekto įgyvendinimo, jei būtų palaikoma norminė patalpų temperatūra, t. y. 20 0 Atlikus vertinimą nustatyta, kad pastato savininkas išleistų 1300 eurų pastatui šildyti, jei pastate būtų palaikoma 20 0C temperatūra.
  2. Pasirenkamas taikytinas konversijos koeficientas, nurodytas „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“ darbalapyje „KK_2016“, pagal ekonominį veiklos sektorių. Tarkime, pagrindinis ekonominis veiklos sektorius yra „energetika“, o taikytinas elementas – gamtinės dujos (šildymui). Konversijos koeficientas KK7.4 lygus 0,883.
  3. Įvertinama, kokia nauda būtų dėl mikroklimato sąlygų pagerėjimo projekte: (1300 * 0,883) – (900 * 0,883) = 1147,9 – 794,7 = 353,2 eurų.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad po projekto įgyvendinimo jau yra įvertinti ir finansiniai sutaupymai (t.y. 100 eurų / metus), ir siekiant, kad nebūtų dubliuojama nauda, juos reikia eliminuoti iš skaičiuojamos ekonominės naudos, kadangi skaičiuoklė savarankiškai perkelia D.1 eilutės „Veiklos išlaidos“ pinigų srautą, kuriame yra įvertinti faktiniai finansiniai išlaidų sutaupymai dėl energijos suvartojimo sumažėjimo, į „EA rodiklių lėšų srautas (realiąja išraiška)“ lėšų srautą ir pritaiko konversijos koeficientą pagal pirmame darbalapyje pasirinktą pagrindinį ekonominį veiklos sektorių.

Taigi, apskaičiuojama nauda, kuri nurodoma H.1 eilutėje „SE nauda (pasirinkite SE naudos komponentą)“ prie pasirinkto naudos komponento „Pastatų energetinių savybių pagerėjimas“, taip: 353,2 – (100 * 0,883) = 264,9 eurų / metus (nauda dėl mikroklimato sąlygų pagerėjimo – finansiniai sutaupymai * konversijos koeficientas = eurai / metus).

Pavyzdys Nr. 3: mikroklimato sąlygų pagerėjimas Tarkime, analizuojamas projektas, apimantis fasado šiltinimo darbus ir šildymo sistemos pakeitimą. Tarkime, kad nerenovuoto pastato savininkas kasmet moka 1000 eurų už pastato šildymą, kai pastate palaikoma 18 0C temperatūra. Žinoma, jog ši temperatūra neatitinka higienos normų reikalavimų. Daroma prielaida, kad po projekto įgyvendinimo bus palaikoma 22 0C norminė temperatūra, tačiau bus išleidžiama ta pati 1000 eurų suma už pastato šildymą. Skaičiuoklėje analizuojamos alternatyvos D.1.4. išlaidų eilutėje „Šildymo (išskyrus elektrą) išlaidos“ nėra fiksuojami finansiniai sutaupymai, kadangi išlaidos šildymui išlieka tokios pačios kaip ir prieš projektą. Atsižvelgiant į tai, kad po projekto įgyvendinimo pastate palaikomos temperatūros dydis pasikeičia, turi būti įvertintas ir mikroklimato sąlygų pagerėjimas (padidėjusio komforto nauda), kuris fiksuojamas skaičiuoklėje analizuojamos alternatyvos H.1 eilutėje „SE nauda (pasirinkite SE naudos komponentą)“. Iš sąrašo pasirenkama nauda „Pastatų energetinių savybių pagerėjimas“. Nauda apskaičiuojama šiais žingsniais:

Perskaičiuojama, kiek būtų išleidžiama esamoje situacijoje, jei būtų palaikoma norminė patalpų temperatūra, t.y. 22 0 Tarkime, pastato savininkas išleistų 1500 eurų pastatui šildyti, jei pastate būtų palaikoma 22 0C temperatūra.

Pasirenkamas taikytinas konversijos koeficientas, nurodytas „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“ darbalapyje „KK_2016“, pagal ekonominį veiklos sektorių. Tarkime, pagrindinis ekonominis veiklos sektorius yra „energetika“, o taikytinas elementas – gamtinės dujos (šildymui). Konversijos koeficientas KK7.4 lygus 0,883.

Įvertinama, kokia nauda būtų dėl mikroklimato sąlygų pagerėjimo projekte: (1500 -1000) * 0,883 = 441,5 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad po projekto įgyvendinimo nėra užfiksuotų finansinių sutaupymų, apskaičiuota ekonominę nauda nurodoma skaičiuoklės analizuojamos alternatyvos H.1 eilutėje „SE nauda (pasirinkite SE naudos komponentą)“ prie pasirinkto naudos komponento „Pastatų energetinių savybių pagerėjimas“. Lentelė: finansinės ir socialinės-ekonominės naudos apskaičiavimas, įgyvendinant energetinio efektyvumo didinimo projektus

  Palaikoma temp.
prieš projektą
Palaikoma temp.
po
projekto
Norminė temp. Faktinės
metinės išlaidos šildymui
situacijoje be projekto
Metinės
išlaidos
perskaičiuotos norminei temp. palaikyti

Metinės išlaidos šildymui
po projekto

Faktiniai metiniai finansiniai išlaidų sutaupymai Faktiniai metiniai
finansiniai išlaidų sutaupymai, perskaičiuoti
į ekonomines kainas
Komponentu „Pastatų energetinių savybių pagerėjimas“
skaičiuojama nauda
Ekonominė nauda
„EA rodiklių lėšų srautas
(realiąja išraiška)“ (skaičiuoklė
apskaičiuoja savarankiškai)
  (1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) = (4) - (6) (8) = (7) / KK (9) (10) = (8) + (9)
Pavyzdys Nr. 1 180C 180C 180C 1000 1000 800 200 177 0 177
Pavyzdys Nr. 2 180C 200C 200C 1000 1300 900 100 88,3 264,9 353,2
Pavyzdys Nr. 3 180C 220C 220C 1000 1500 1000 0 0 441,5 441,5
Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Atliekant SNA, vertinami įgyvendinamo projekto sąlygoti grynieji naudų (žalų) pokyčiai, t. y., projekto sąlygotos žalos panaikinimas tame pačiame projekte numatytomis priemonėmis nevertinamas kaip nauda.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?

Kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl kiekvieną kartą naudą, vertinamą minėtais komponentais, reikia vertinti indvidualiai. Poveikio zoną reikia pagrįsti, tačiau, atsižvelgiant į daugelio įgyvendinamų projektų partirtį, nerekomenduojama vertinti naudą didesnei teritorijai nei seniūnija ar panašios aprėpties teritorijai.

Atnaujinta 2018 06 28
Ar atsakymas Jums naudingas?
Paskutinė atnaujinimo data: 2018 05 02