Viešojo ir privataus sektorių partnerystė - Dažnai užduodami klausimai

Nepaisant to, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše šiuo metu nėra numatyti nusidėvėjimo normatyvai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų restauravimo darbams, pasirinkus investicijų projektą nagrinėti sąnaudų naudos analizės būdu, nusidėvėjimas šiems darbams vis tiek privalomas skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai tokiems darbams anksčiau būdavo taikomi 20-30 metų laikotarpio nusidėvėjimo terminai, rekomenduojame nusidėvėjimo laikotarpį nustatyti minėtų terminų ribose. Tačiau, tiksliam nusidėvėjimo laikotarpiui nustatyti siūlytume skaidyti darbus pagal darbų pobūdį ir naudojamas medžiagas (lauko ar vidaus darbai, medis ar akmuo), ir remtis siūlomais analogiškais normatyvais, nustatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše. Pasirinkus projektu sukurto turto naudingojo tarnavimo laikotarpį trumpesnį nei ataskaitinis laikotarpis, turi būti numatomos reinvesticijos.

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?

Bet kokios investicijos našta tenka naudos gavėjui. Kai objektai ir paslaugos finansuojami iš biudžeto, ir vėliau išlaikomi iš biudžeto, mes visi prisiimame šią finansinę naštą. Kai už paslaugas turėtų sumokėti gavėjai, bet politikai nori palaikyti socialiai gražesnes (mažesnes) kainas, dalį naštos prisiima paslaugos gavėjai, o skirtumą tarp realios ir socialinės kainos – mes visi, nes skirtumas kompensuojamas iš biudžeto.

VžPP (valdžios ir privačios partnerystės) atvejais užsakovas ir pagrindinis mokėtojas yra viešasis subjektas, kuris teikia paslaugą (mokyklos, ligoninės, kalėjimai, administraciniai pastatai ir pan.) Paslauga vartotojams teikiama nemokamai, už ją moka visi mokesčių mokėtojai. Koncesijos atveju, užsakovas yra viešasis subjektas (užsakomos paslaugos: šildymas, elektros tiekimas, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir pan.). Už paslaugą moka paslaugos gavėjai (galutiniai vartotojai).

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?

Tai nėra finansavimo šaltinis, o tiesiog būdas, kaip įgyvendinamas projektas, išsprendžiama tam tikra problema.

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?

ES fondų lėšos yra pats patraukliausias  bet kuriai šaliai investicijų finansavimo šaltinis, nes tai pigiausi pinigai, kuriuos mes gauname tam tikrų ES bendrų politikų dėka. Kadangi tai 28 šalių mokesčių mokėtojų pinigai, jie labai griežtai administruojami, ir juos teks grąžinti, jei bus neteisingai panaudoti. Reikalavimai projektų kokybei taip pat aukšti.

Problema yra ta, kad būtent dėl to, kad tai yra sąlyginai pigūs resursai, projektų vykdytojai yra linkę prikurti kuo daugiau infrastruktūros ir turto, nepaisant vartotojų mažėjimo ir nuolat augančių naujos infrastruktūros eksploatavimo kaštų. Norima pilnai pasinaudoti visais galimais pinigais ir negalvojama kas vėliau mokės už viso sukurto turto palaikymą. Yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės pastatė ekonominės paskirties infrastruktūrą (sporto, turizmo, laisvalaikio pastatus), ir niekaip neranda privačių operatorių, nes verslas mato, kad objektai neturės paklausos ir lankytojų. VPSP atveju yra kitaip, nes sprendimas investuoti bus priimtas tik tuo atveju, jeigu yra finansinės galimybės išlaikyti turtą per visą jo naudojimo laikotarpį. Tai reiškia, kad reikia labai atsakingai įvertinti paklausą ir reikalingus pajėgumus, daug ko atsisakyti, nes reikės ilgam įsipareigoti privačiam partneriui.

 

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?

VPSP projektai atsiranda kartais ir dėl privataus sektoriaus iniciatyvos, teisinis reglamentavimas leidžia privatiems subjektams inicijuoti VPSP projektus, bet tokia iniciatyva turi atitikti viešojo sektoriaus strateginių planų tikslams. Privatus subjektas gali pats parengti investicijų projektą, tačiau bus skelbiamas konkursas, kas įgyvendins šį projektą, ir nebūtinai idėjos ir projekto autorius jį laimės.

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?

Jau pradedant planuoti investicijas arba paslaugų plėtra, turi būti aišku, kas yra atsakingas už paslaugą, kas valdo žemę, turtą, kas priima sprendimą dėl finansavimo. VPSP laikas ateis tik po to, kai bus nuspręstas kad investicija reikalinga ir naudinga, ir kas už ją atsakingas. Todėl net teoriškai neįmanoma situacija kad šeimininkas yra neaiškus. Deja būna situacijų kai šeimininkų yra daug ir jų interesai skiriasi, arba kad šeimininkas nesuinteresuotas projekto sėkmė. Tuomet geriau nepradėti VPSP, nes ji nebus sėkminga.

Atnaujinta 2018 05 18
Ar atsakymas Jums naudingas?
Paskutinė atnaujinimo data: 2018 05 02