Valstybės strateginių tikslų ir finansų valdymo tobulinimas - Naujienos

Lietuva ir Kroatija pirmosios Europoje išsamiai tiria viešąsias paslaugas

Šiemet laimėjusios Europos komisijos grantą bendram projektui Lietuva ir Kroatija bando atlikti tai, ko iki šiol nesiėmė jokia kita šalis. Pasitelkusios ekspertus jos inventorizuoja ir sistemina visus abiejų valstybių veiksmus, kurie yra skirti didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą ir prieinamumą. Kitas etapas – įvertinimas, ar šių veiksmų visuma iš tikrųjų padeda pasiekti keliamus tikslus.

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi CPVA ir Finansų ministerijos partneriai iš Kroatijos – Regioninės plėtros ir ES fondų ministerijos bei Kroatijos plėtros banko atstovai. Susitikę abiejų šalių specialistai dalijosi patirtimi ir aptarė iššūkius, su kuriais susiduria įgyvendindami bendrą projektą. Šiuo metu yra parengtas klasifikatorius, kuris iš vėliau pagal jį surinktų ir išanalizuotų didžiulių duomenų kiekių leistų susidaryti išsamų ir sistemišką vaizdą apie tai, kokių veiksmų valstybės imasi reguliuodamas viešąsias paslaugas tam tikruose sektoriuose: vandens tiekimo, nuotekų, kietųjų atliekų tvarkymo, energetikos ir energinio efektyvumo, transporto ir komunikacijų, kultūros ir turizmo, miestų regeneravimo ir atgaivinimo, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos.

Siekiant išsiaiškinti apie įvairių finansinių priemonių panaudojimo efektyvumą, buvo surengti ir vizitai į Alytuje ir Druskininkuose esančius objektus, kurių veiklai lėšų buvo skirta pagal skirtingas priemones. Svečiai apžiūrėjo Alytuje esantį renovuotą alaus bravorą, Druskininkuose lankėsi uždaroje slidinėjimo trasoje, vandens parke, renovuotų daugiabučių kvartale ir įvertino keltuvą.

Kitas projekto etapas – išsami Kroatijos ir Lietuvos sektorių analizė, išvadų ir rekomendacijų kiekvienai šaliai ruošimas. Taip pat vyks ir susitikimai, kuriuose bus aptariami tarpiniai šalių rezultatai.

Tai turėtų padėti institucijoms suprasti valdžios intervencijų poveikį rinkai, valdžios tikslams, finansinių priemonių veikimui ir nustatyti optimalią finansinių priemonių ir kitų valdžios intervencijų formų pusiausvyrą. Tokia analizė taip pat leis Lietuvos, Kroatijos ir kitų valstybių narių institucijoms suprasti, kada ir kaip finansinės priemonės gali arba negali būti suderintos su kitomis valdžios intervencijų formomis.

Bendrasis  projekto  tikslas – stiprinti Lietuvos ir Kroatijos viešųjų institucijų gebėjimus naudoti finansines priemones, skatinti viešų paslaugų rinką, derinant finansines priemones su kitomis valdžios intervencijų formomis.

Finansinių priemonių naudojimas viešosios infrastruktūros finansavimui yra gana nauja patirtis tiek Lietuvai, tiek Kroatijai. Šio projekto pagalba bus detaliau išnagrinėtos ir palygintos Lietuvos ir Kroatijos viešųjų finansų intervencijos ir jų poveikis alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai ir privataus kapitalo pritraukimui.

Finansinių priemonių taikymas ir jų ilgalaikiškumas gali sudaryti sąlygas ateityje nepriklausyti nuo ES fondų lėšų, nes paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas ES lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis ir yra toliau investuojamos, siekiant tų pačių tikslų.

Europos Komisijos grantą bendram projektui įgyvendinti pagal priemonę „Parama regionams įvertinti galimą finansinių priemonių, remiamų ERPF, SF, ESF ir EŽŪFKP pagal reglamentą (ES) 1303/2013, panaudojimą“ CPVA kartu su Finansų ministerija, Kroatijos Regioninės plėtros ir Europos Sąjungos fondų ministerija, Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir Rekonstrukcijos ir plėtros banku Kroatijoje laimėjo šiemet.

Projektą įgyvendinti numatoma iki 2018 m. sausio 30 d.

Kitas naujienas rasite paspaudę čia.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018 04 09