Naujienos

Atnaujinta konversijos koeficientų apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodika

metodika pilnas.jpg

CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertai atnaujino Konversijos koeficientų ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio metodiką, kad ji atitiktų naujus investicinius poreikius ir dar labiau palengvintų investicinių projektų rengėjų ir vertintojų darbą.

Metodika papildyta naujais socialinės ir ekonominės naudos komponentais, peržiūrėti ir patikslinti esamų komponentų skaičiavimo algoritmai ir jų įverčiai, patikslintos konversijos koeficientų taikymo ir naudos komponentų įverčių atnaujinimo instrukcijos.

Sveikatos sektoriuje įvestas naujas komponentas, kuris leidžia įvertinti didesnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo naudą. Pacientas patiria naudą, gaudamas sveikatos priežiūros paslaugas ir naudodamasis pažangiais gydymo metodais naujai sukurtoje, išplėstoje ar modernizuotoje viešojoje infrastruktūroje dažniausiai pigiau nei naudodamasis panašiomis paslaugomis privačiame sektoriuje. Kitas svarbus pokytis sveikatos ir kituose sektoriuose – dėl pensinio amžiaus prailginimo padidėjusi statistinio gyvenimo metų vertė. Taip pat sveikatos sektoriuje buvo patikslinta laiko bei piniginių sąnaudų, patiriamų siekiant gauti sveikatos priežiūros paslaugas, skaičiavimo metodika.

Socialinės apsaugos sektoriuje metodika papildyta naudos komponentais, kurie leidžia įvertinti socialinės globos pertvarkos projektų naudingumą. Įgyvendinus pertvarką, asmenims globotiems institucijose sudaromos galimybės apsigyventi bendruomeninio tipo namuose. Numatytas komponentas, įvertinantis dėl gyvenimo bendruomenėje išaugusį asmenų savarankiškumą ir pagerėjusią emocinę būklę. Taip pat įvestas naudos komponentas, parodantis dėl dalyvavimo darbo rinkoje sukuriamą pridėtinę vertę.

Švietimo ir mokslo sektoriuje reikšmingiausi pakeitimai atlikti mokslo srities investicinių projektų vertinime. Atnaujinta metodika detalizuoja būdus vertinti pranešimų skaitymo konferencijose naudą, atviros prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūros ekonomines naudas visuomenei bei naujos MTEPI infrastruktūros kūrimo naudas tiekimo grandinei. Atlikus tarptautinių tyrimų peržiūrą, buvo patikslinta pumpurinių įmonių ekonominė nauda ir inovacinės veiklos rezultatų komercinimo vertės.

Kai kuri MTEPI infrastruktūra gali būti tikslingai orientuota į naujų sprendimų, mažinančių su sveikata ar aplinka susijusias rizikas, sukūrimą. Paprastai tai yra sudėtingi MTEPI projektai, kurių sėkmė iš anksto nežinoma, tačiau atradimai yra keičiantys žmonių sveikatos būklę, gyvenimo trukmę ar labai reikšmingi aplinkai. Atnaujintoje metodikoje pateiktos rekomendacijos tokių MTEPI projektų ekonominei naudai įvertinti.

Transporto sektoriuje, skaičiuojant transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų taupymus, numatytos galimybės vertinti pagal kelio netolygumo indeksą. Reikšmingas pokytis šiam sektoriui ir padidinta statistinio gyvenimo metų vertė, nes nelaimingų atsitikimų sumažėjimas yra vienas iš pagrindinių naudos elementų transporto investiciniuose projektuose.

Energetikos sektoriuje reikšmingiausi pakeitimai yra pastatų energetinių charakteristikų gerinimo atveju – įverčiai skaičiuojami naudojant dienolaipsnius. Tokiu būdu atsižvelgiama į vidutinės lauko temperatūros įtaką energijos suvartojimui. Taip pat sektoriuje atsirado komponentas laiko ir piniginių sąnaudų sumažėjimui vertinti. Išmaniųjų ir nuotolinių apskaitos prietaisų diegimas sudaro galimybes automatizuoti apskaitos ir atsiskaitymo procesus ir taip taupyti vartotojų laiką bei pinigus.

Aplinkos apsaugos sektoriuje įvestas naujas komponentas – geriamo vandens kokybės pagerėjimas. Jis aktualus tiems projektams, kuriuose investicijos nukreiptos ne tik į naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, bet ir į vandens kokybės užtikrinimą Lietuvos higienos normoms. Siekiant atspindėti žiedinės ekonomikos tikslus, sukurtas komponentas, vertinantis resursų taupymą dėl atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo. Remiantis tarptautine praktika, sektoriuje taip pat įvestas komponentas, skirtas įvertinti nuostolių sumažėjimą dėl pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių bei hidrologinių reiškinių. Jis aktualus aplinkos monitoringo priemonių diegimo projektuose. Taip pat įvestas naudos komponentas, nurodantis ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimo ekonominę naudą.  

Kultūros sektorius papildytas nauju projektų tipu „Investicijos į sporto ir laisvalaikio paslaugų infrastruktūrą“. Taip pat šiame sektoriuje pakoreguotos kultūros objektų lankymo ekonominės naudos.

Viešosios infrastruktūros verslui sektoriuje naudos komponento „Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“ aprašas papildytas paaiškinimu, kaip apskaičiuoti vieno darbuotojo sukuriamą vertę tais atvejais, kai žinoma konkreti ekonominė veikla.

Kituose sektoriuose atlikti pakeitimai dėl padidintos statistinio gyvenimo vertės, papildytos atskirų komponentų skaičiavimo metodikos.

Naujoje metodikoje iš esmės peržiūrėtas konversijos koeficientų taikymas konkretiems naudos komponentams bei patikslintos konversijos koeficientų reikšmės.

Tobulinant metodiką buvo remiamasi Europos Komisijos, JASPERS ir kitų SNA autoritetų naujausiais metodiniais dokumentais. Taip pat svarbiu šaltiniu tapo CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertų sukaupta patirtis konsultuojant investicinių projektų rengėjus. CPVA ekspertai yra dėkingi projektų rengėjams už jų keliamus klausimus ir pasiūlymus dėl SNA metodinių įrankių tobulinimo.

Metodika savo apimti, informacijos pateikimu ir praktinio pritaikymo galimybėmis (kartu su kitais CPVA įrankiais) SNA instrumentą padaro plačiai ir kartu lengvai pritaikomą investicinių projektų rengimui ir vertinimui.

Su atnaujinta metodika ir jos priedais kviečiame susipažinti čia.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019 02 13